Galingas balsas, puiki išvaizda ir talentas rašyti dainas – į Vilnių antradienį atvykusi britų atlikėja Delilah turi viską, kad užkariautų klausytojų dėmesį.
Prieš trejus metus šios Paryžiuje gimusios, bet dar vaikystėje į Londoną persikrausčiusios artistės pirmasis albumas „From The Roots Up“ pakilo į Didžiosios Britanijos populiariausių įrašų penketuką.
Ritmenbliuzo, soulo, elektroninės muzikos stilius dievinanti Paloma Stoecker (toks tikrasis Delilah vardas) greitai įsiveržė į britų spaudos puslapius, bendradarbiavo su „Chase & Status“, Prince’u, Emeli Sande ir kitomis žvaigždėmis.
Dėmesį jį pelnė ne tik muzika, bet ir ryškiu aprangos stiliumi – šortais ir keistais marškinėliais pasidabinusi mergina greitai tapo Londono vakarėlių išsišokėle.
Kartais nuo to dėmesio jai tikrai norėjosi pabėgti – prieš porą metų internete pasklido nuogos dainininkės asmenukės, apie kurias Delilah iki šiol nenori kalbėtis.
Šįvakar ji pirmą sykį koncertuos Lietuvoje – prieš koncertą Vilniaus menų fabrike „Loftas“ 24-erių vokalistė davė interviu „Lietuvos rytui“.
– Jūsų debiutinis albumas pasirodė per trejus metus. Šiandieniame muzikos pasaulyje, kur žvaigždės atsiranda ir užgęsta per šešis mėnesius, tai – amžinybė. Kodėl atsirado ši pertrauka? – „Lietuvos rytas“ paklausė Delilah.
– Tiesa. Bet daug įdomių dalykų vyko užkulisiuose. Dirbau su didžiule įrašų leidykla „Atlantic“, mūsų sutartis baigėsi.
Yra naujų dainų, bet nelengva susidėlioti verslo klausimus – kas sumokės už jų leidybą, darysiu tai pati ar ieškosiu naujos sutarties. Iššūkiai – kaip sportininkams tarp sezonų.
– Pirmąją sutartį pasirašėte septyniolikos. Ko išmokote per šiuos metus?
– Labai daug. Gal dėl to dabar ir yra tokia pertrauka. Reikia į viską atidžiai pažiūrėti, susivokti, kokia noriu būti scenoje, nepasiduoti kitų norams. Muzikos pasaulyje – daug nematomos politikos.
Į įvykių sūkurį buvau įmesta dar pati dorai nesuvokdama, kas esu. Tai nebuvo gerai. Patyriau daug spaudimo, praradau aistrą muzikai. Man reikėjo pertraukos, dabar jaučiuosi atsigavusi, rašau tai, kas patinka man, o ne vadybininkui.
– Pirmąją dainą parašėte dvylikos. Apie ką ji ir ar norėtumėte, kad ją išgirstų visi?
– Melodija buvo gera. Žodžiai – vaikiški. Tikrai norėčiau tą melodiją panaudoti, bet, įsivaizduokite, tai priklauso ne nuo manęs. Esu pasirašiusi sutartį, pagal kurią net ir dėl tos vaikiškos dainos turiu tartis su leidėjais.
– Jūsų gyslomis teka kubiečių, nigeriečių, ispanų kraujas. Ar tai daro įtaką jūsų kūrybai?
– Manau, taip, daro įtaką ir charakteriui. Esu aistringa karštakošė, mano giminėje daug triukšmingų, emocingų moterų. Esu labai nuoširdi, kartais – šiurkštoka.
– Dainavote su daug žymių artistų. Australijoje net koncertavote su JAV superžvaigžde Prince’u. Apie jį pasakojamos labai keistos istorijos.
– Taip, esu jas girdėjusi. Neva prie jo labai sunku prieiti, jis turi ekscentriškų pageidavimų. Buvau visko prisiskaičiusi, bet mes tapome gerais bičiuliais, dažnai bendraujame ir dabar.
Prince’as yra tikras džentelmenas, labai linksmas ir draugiškas, su juo tiesiog smagu būti. Mėgsta klausytis muzikos ir gardžiai pavalgyti. Netikėkite tuo, kas apie jį šnekama.
– Garsėjate įdomiu stiliaus pojūčiu, ryškiais rūbais, šortų manija. Prieš kiekvieną pasirodymą keturias valandas galvojate, kaip apsirengti?
– Tikiuosi, kad jūsų nenuvilsiu. (Kvatojasi.) Aš pasikeičiau. Anksčiau buvau pamišusi dėl drabužių, pirkau jų beprotiškai daug, tai buvo rimta psichologinė problema. Net ir dabar namie turiu pilną kambarį drabužių, kurių tikriausiai niekada neapsivilksiu.
Tai tapo našta. Apsipirkimo manija taip pat blogai kaip alkoholizmas. Kalbu rimtai. Į tai lengvai įklimpstama, kai kas vakarą nori atrodyti kitaip.
Pati sau uždraudžiau eiti į drabužių parduotuves, nebuvau jose jau metus. Labai sunku susilaikyti. Bet aš nemoku įeiti į parduotuvę ir nieko nepirkti.
Bandau atidžiau pasižiūrėti į savo senus drabužius, iš jų sudėlioti naujų derinių. Be to, aš subrendau, anksčiau rengiausi beprotiškai spalvingai, dabar jau norisi ko nors solidesnio.
– Kokią brangiausią ir nenaudingiausią daiktą esate nusipirkusi?
– Už 4,5 tūkstančio svarų sterlingų (dabartiniu kursu – apie 6,1 tūkst. eurų) nusipirkau rankinuką. Nesididžiuoju tuo, tai siaubinga ir visiškai idiotiška. Juolab kad jo beveik nenešiojau. Bet buvau labai jauna ir kvaila. Dabar to nenutiktų. Bent jau tikiuosi, kad nenutiktų. (Juokiasi.)
– Žiūrint į dabartines žvaigždes atrodo, kad išgarsėti popmuzikoje merginos gali arba turėdamos fantastišką balsą, arba visada būdamos beveik nuogos. Ar gerai jaučiatės tokioje aplinkoje?
– Puikus klausimas. Nenoriu minėti vardų, bet pasakysiu štai ką – muzikos verslas galbūt yra vienintelis, kuriame yra daugybė nepakankamai gabių žmonių, tokių, kurie neturi supratimo, ką daro.
Tai galima pasakyti apie vadybininkus, prodiuserius, koncertų agentus ir net dainininkus, kurie neturi balso ir šiaip nieko ypatingo. Todėl ir matote tokį vaizdą.
Šiuo metu aš labiausiai stengiuosi kurti gerą muziką. Pati esu pridariusi nesąmonių dėl reklamos, bet šįkart bus kitaip.
Ankstesnio savo albumo dainas rašiau nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų. Dabar esu suaugusi ir, tikiuosi, mano muzika irgi užaugo.
Nebeketinu daugiau trintis visuose vakarėliuose iš eilės ir pozuoti nuotraukoms, dabar man svarbi tik muzika.
Delilah vaizdo klipas „Inside My Love“:
