Prieš ketvirtį amžiaus britų gitaristas ir dainininkas M.Knopfleris buvo vienos populiariausių savo šalies grupių „Dire Straits“ lyderis. Tada ji subyrėjo, stadionus pakeitė mažesnės salės, klausytojų palaipsniui mažėja, bet muzikantas dėl to nė kiek nesuka galvos.
„Tracker“ – jau aštuntas jo solinis albumas, ne itin besiskiriantis nuo ankstesnių jo ar net ir tos pačios grupės „Dire Straits“ darbų. Specifinis, švelnus gitaros skambesys, ramus, kiek pavargęs balsas ir dainos, kurios skamba taip, lyg bare klausytumeisi apie savo gyvenimą pasakojančio seno bičiulio. Visa tai ir yra M.Knopflerio ilgametės sėkmės paslaptis. Esminis žodis – pastovumas. Iš esmės jis nieko naujo neišrado nuo „Dire Straits“ debiuto 1977-aisiais (o ir iki tol neišrado, nes ta grupė buvo ištikima tradicijoms), bet jam ir nereikia.
Dainoje „Laughs And Jokes And Drinks And Smokes“ išlenda folkloro motyvai, „Broken Bones“ – bliuzo ir kantri muzikos elementai, baladėje „Wherever I Go“ pasigirsta švelnus grupės „The Wailin' Jennys“ narės Ruth Moody balsas.
Kūrinys „Basil“ labai primena keletą nuostabių senųjų „Dire Straits“ baladžių ir primena, kad Markas neišbarstė savo gebėjimų kurti netikėtus tekstus. Mat šios dainos eilės yra apie žinomą XX amžiaus britų poetą Basilį Buntingą.
Kitaip tariant – gražios ir prasmingos, net jei ir kiek nuspėjamos, dainos tiems, kurie yra matę šiek tiek gyvenimo, nebijo liūdesio ir yra pavargę nuo triukšmo. Toks jaukus muzikinis šiltos antklodės, šlepečių ir židinio atitikmuo. Galima spėti, kad didžioji dalis M.Knopflerio gerbėjų su jo muzika eina jau kelis dešimtmečius. Naujų su tokia kūryba neprisiviliosi. Bet tie, kurie ją mėgsta, šios muzikos nekeistų į jokią kitą.
Įvertinimas – 8 iš 10. Daina „Beryl“:
