Jei „Eurovizijos“ rezultatus pernai būtų lėmę tik lietuviai, šį konkursą būtų laimėję olandai „The Common Linnets“. Antrą vietą „Eurovizijoje“ užėmusi grupė „TV antenai“ pasakojo apie tai, kaip šis konkursas gali pakeisti gyvenimą ir karjerą.
Kai prieš metus Kopenhagoje triumfavo austras Conchita Wurst, per plauką nuo pergalės liko olandai, atlikę melodingą kantri muzikos baladę „Calm After The Storm“.
Šešėlyje jie neliko. Iki šiol kalbama – nugalėjo ryškus barzdotos moters įvaizdis. Tačiau vien dėl muzikos labiausiai verti pergalės buvo „The Common Linnets“, parodę, kad aukštai „Eurovizijos“ lentelėje galima pakilti be jokių triukų.
Lietuva buvo viena iš aštuonių šalių, kurios olandams skyrė aukščiausią vertinimą.
„Mes to nepamiršome ir jaučiamės dėkingi lietuviams. „Euroviziją“ daug kas peikia, bet mums tai buvo ryškiausia karjeros akimirka“, – „TV antenai“ Olandijos mieste Groningene pasakojo grupės 37-erių vokalistė Ilse DeLange.
Ji jau buvo gerai žinoma Olandijoje popdainininkė, kai 2013-aisiais su bendraminčiais sukūrė kantri stiliaus grupę „The Common Linnets“.
Niekas, kitaip nei Lietuvoje, nesakė, kad kantri muzika yra kaimiška, bet plūsti į koncertus irgi neskubėjo. Viskas pasikeitė po pernykštės „Eurovizijos“.
Antra vieta „Eurovizijoje“ ne tik išsviedė grupę į karjeros aukštumas, bet ir lėmė pokyčių. Apie tai kalbama nedaug, tačiau iškart po „Eurovizijos“ kolektyvą paliko dainininkas Waylonas, su kuriuo Ilse scenoje sukūrė tokį švelnų ir gražų duetą. Vietoj jo grupėje dabar dainuoja kitas atlikėjas.
Nėra abejonių, kad „The Common Linnets“ padarė įtaką „Eurovizijos“ madai – bent trumpam. Šįmet į konkursą vyksta bent keletas vyro ir moters duetų, tarp jų – ir Vaidas Baumila su Monika Linkyte. Jų dainoje „This Time“ yra kantri muzikos elementų – kai kas sako, kad tai aiški „The Common Linnets“ įtaka.
Su „The Common Linnets“ susitikome Lietuvai dar nespėjus pasirinkti savo atstovų – festivalyje „Eurosonic Noorderslag“, kur prisistatyti susirenka perspektyvūs atlikėjai iš visos Europos.
„The Common Linnets“ čia jau atvyko kaip ryškios žvaigždės. Festivalyje vykusioje Europos sienų laužytojų apdovanojimų ceremonijoje (EBBA) šie olandai apdovanoti kaip savo šalies grupė, kurios debiutinis albumas per metus parduotas didžiausiu tiražu – greta Hozier, Johno Newmano ir kitų ryškiausių jaunų žemyno atlikėjų.
Grupei atiteko ir publikos prizas, kurio laimėtojus rinko Europos radijo stočių klausytojai. Per poros valandų susitikimą su žiniasklaida jos grafike buvo įrašytos kelios dešimtys interviu.
Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų šalių, „The Common Linnets“ yra geriausiai žinomi dėl „Eurovizijos“. Ir tai nieko bloga, tikino žavi šviesiaplaukė I.DeLange, prieš keletą metų pati skeptiškai žiūrėjusi į šį konkursą.
– „Eurovizijoje“ pernai užėmėte antrą vietą. Laimėjusi šalis gauna teisę organizuoti šį konkursą, o tai labai brangu. Ar premjeras jums padėkojo už tai, kad likote antri? – paklausiau „The Common Linnets“ lyderės.
– Nežinau, ar jis bijojo rengti konkursą. Gal būtent dėl to likome antri, gal viskas buvo sutarta. (Kvatojasi.) Jis mus pasveikino, gražiai pasakė „ačiū“. Neįžiūrėjau nieko įtartino.
– Ar kantri stiliaus muzika buvo populiari Olandijoje iki jūsų pasirodymo „Eurovizijoje“?
– Ne, visiškai ne. Buvo saujelė žmonių, kurie ja domėjosi, labai nedidelė ir ribota auditorija.
Todėl neįtikėtina, kad po „Eurovizijos“ mūsų albumas tapo geriausiai perkamas Olandijoje per visus metus.
„Eurovizija“ viską pakeičia. Net ir šiame festivalyje esu koncertavusi porą kartų, bet tada sulaukiau kur kas mažiau dėmesio.
O dabar visi nori mus išgirsti, ir tai dėl „Eurovizijos“.
– Jei kantri muzika čia nebuvo populiari, kaip jūs ja susidomėjote?
– Man tai buvo natūralu. Kantri muzikos klausausi nuo paauglystės. Būdama septyniolikos pirmą kartą nukeliavau į Nešvilio miestą JAV, kuris laikomas pasaulio kantri muzikos sostine.
Ten sutikau muzikantą Robą Crosby, kuris ir dabar yra „The Common Linnets“ narys. Pradėjome kartu rašyti dainas. Pirmą savo įrašų sutartį gavau Nešvilyje, nes Olandijoje niekas nedrįso išleisti mano muzikos.
Grįžusi į Olandiją dainavau popmuziką, kol vieną dieną supratau, kad noriu vėl dainuoti kantri stiliumi. Laimė, jau buvau susitaupiusi šiek tiek pinigų ir galėjau į tai investuoti.
Subūriau draugų grupę ir nusprendėme – kursime savo malonumui, nelįsime į akis, pažiūrėsime, kas išeis.
Kažkas Olandijos televizijoje išgirdo mūsų muziką ir nusprendė pakviesti mus atstovauti šaliai „Eurovizijoje“ – be jokių atrankų.
Visa kita – jau istorija. Užėmėme antrą vietą, pasipylė pasiūlymai iš užsienio. Surengėme gastroles per Europą, pasirodėme daug televizijos laidų. Vokietijoje ir Austrijoje turime būrius gerbėjų. Rengiame antrą albumą ir tikimės, kad sėkmė ir toliau lydės.
– Ar jūsų muzikoje yra kas nors išties olandiško?
– Nė nežinau. Tai įdomi tema. Manau, apskritai nėra tokio dalyko kaip išskirtinė olandiška popmuzika. Labiau išsiskiria džiazas ir klasika.
Amerikiečiai pastebi, kad mūsų akordų sekos – kiek neįprastos. Kantri muzikos tėvynėje būtų kitaip. Gal išties olandai kai ką daro kitaip.
Pavyzdžiui, legendinei grupei „The Beach Boys“ yra talkinęs aranžuotojas Rogieris Van Otterlo – visi sutaria, kad jis suteikė išskirtinį skambesį.
– Kaip manote, ar šiais metais „Eurovizijoje“ bus nemažai jus kopijuojančių atlikėjų?
– Jei taip bus, labai gerai. Būtinai žiūrėsime „Euroviziją“. Nors dar labiau norėtume padainuoti kaip svečiai. Gal galite tai mums suorganizuoti?
Rimtai, būtų puiku dar kartą pasirodyti toje didžiulėje scenoje ir pristatyti naują dainą. Jei dėl mūsų „Eurovizijoje“ skambės daugiau kantri muzikos – valio.
– Daugelis žinomų muzikantų mėgsta šaipytis iš „Eurovizijos“. Ar prieš penkerius metus būtumėte sutikusi dalyvauti šiame konkurse?
– Tikrai ne. Manęs kelis sykius prašė dalyvauti, visus kartus atsisakiau.
Kodėl? Visuomenės požiūris į „Euroviziją“ buvo kreivas. Į tą konkursą keliaudavo atlikėjai, šalia kurių tikrai nenorėčiau būti statoma.
Viskas pasikeitė užpernai, kai Olandijai atstovauti sutiko dainininkė Anouk. Ši gerbiama, savita atlikėja nuvyko į „Euroviziją“ ir užėmė devintą vietą. Su originaliu, neįprastu kūriniu. Kitaip sakant, parodė, kad sėkmingai dalyvauti galima ir niekam nepataikaujant.
Kaip ir Anouk, mes keliavome tiesiog atlikti gražios, jausmingos dainos. Be didelio kvailo šou, be šokančių dramblių.
Žiūrovai tai pajuto ir įvertino. Manau, prisidėjome prie aiškios žinios – „Eurovizijoje“ yra vietos ne tik cukrinėms popdainoms.
– Lietuvoje kantri muzika irgi nėra labai populiari, bet mūsų šalis jums pernai skyrė 12 balų, įvertino geriau nei laimėtoją Conchitą Wurst. Kokį įdomiausią vertinimą lėmė „Eurovizija“?
– Tapome populiarūs ten, kur visai nesitikėjome. Pavyzdžiui, pirmoji šalis, kurioje pasiekėme „topų“ viršūnę, buvo Estija.
Mūsų daina tapo populiariausia Vietname. Kaip tai išvis įmanoma? Mintis, kad ten žmonės galbūt ryžių laukuose per radiją klausosi mūsų dainos, man labai keista.
Mus pradėjo kviesti ten, kur anksčiau nebūtų įsileidę. Švedijoje grojome populiariausiame TV šou visai šeimai. Vokietijoje – populiarioje ryto laidoje, kurią pati daug metų žiūriu, nes gyvenu greta Vokietijos sienos.
Visa tai yra priežastys, dėl kurių dabar visiškai kitaip žiūriu į „Euroviziją“.
– Ar „Calm After The Storm“ yra geriausia jūsų daina?
– Sunku pasakyti. Tai tikrai paprasta daina. Bet ji – lyg burtažodis. Ištari, ir kažkas neįprasto nutinka.
Trijų akordų daina apie meilės nešamą širdgėlą. Bet ji turi paslaptį, kuri ir mums patiems neatskleista.
Jei galėtumėte pakartoti tai, visą dieną rašytume tokias dainas.
Manau, dalis žavesio yra poezija. Kalbame apie paprastus dalykus, bet jausmingai ir gražiai.
– Žmonės suserga „Eurovizijos“ virusu, kai kurie šiame konkurse dalyvauja keletą kartų. Ar yra tikimybė, kad jūs irgi dar bandysite jėgas?
– Visko gali būti. Negalėčiau tvirtai pasakyti „ne“.
Panašumai – tik sutapimas
Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ V.Baumila yra girdėjęs nuomonių, kad jis ir M.Linkytė yra tarsi „The Common Linnets“ šešėlis.
„Mūsų ir jų dainos nėra panašios. Gal žmonės taip kalba todėl, kad ir jie, ir mes dainuosime dviese. Be to, yra kantri muzikos skambesio, bet jo apskritai šiais laikais daug popmuzikoje, net ir populiariausių pasaulio atlikėjų dainose“, – sakė dainininkas.
Jis prisipažino, kad tokie palyginimai neerzina.
„Nėra ko pykti, nes olandų daina man pačiam pernai bene labiausiai patiko „Eurovizijoje“, – prisipažino V.Baumila.
„The Common Linnets“ pasirodymas praėjusių metų „Eurovizijos“ finale:
