Apie ilgus ieškojimus ir keliones papasakojo neseniai naują programą
„Shorena ROCKS!“ pristačiusi dainininkė Šorena Džaniašvili.
– Ar dažnai keliauji į gimtąją Gruziją?
– Jei turiu laiko, stengiuosi nukeliauti dažnai, bet paskutinį kartą pavyko
nuvykti tik vasarą. Dažnai važiuodavau į Gruziją žiemos švenčių periodu,
bet šiais metais dėl didelio koncertinio krūvio ir pasiruošimo naujai
programai nepavyko – visą laiką vyko repeticijos. Jeigu atrandu daugiau
laiko, kas kartą norisi nusipirkti bilietą ir aplankyti savo šeimą,
draugus ir mylimą miestą. Kad ir trumpam.
– Ar ten randi tokį įkvėpimą, kokio nepavyksta gauti Lietuvoje? Kas Gruzijoje kitaip?
– Vasarą, prieš programos „Mano širdies muzika“ antnaujinimą, buvo
atskridęs Dima Golovanovas – dainų aranžuotojas ir puikus klavišininkas,
grojantis šią programą. Mes su šeimomis kartu pabuvome ir kalnuose, ir prie
jūros, pažiūrėjome skirtingus regionus, kaip skiriasi tradicijos, žmonės,
muzika, skambesys skirtinguose miestuose.
Tai yra be galo įdomu. Kuriant vientisą programą iš skirtingų regionų, to prieskonio
neįmanoma pagauti ten nepabuvus. Na, gal ir įmanoma, bet nebus taip skanu.
Mūsų kelionės deka „Mano širdies muzika" tikrai pasikeitė ir, manau, tapo
daug įdomesnė.
Man pačiai įkvėpimas ateina tik tada, kai kažką veikiu, mano
mintys yra jau kažkur kūryboje. Dėl to Lietuvoje jos yra daug daugiau, nei
Gruzijoje – ten labai daug chaoso galvoje, aplink sukasi draugai, šeima,
norisi visą laiką būti su jais, gyventi dabar ir čia.
Dėl to lieka labai mažai laiko susikaupimui. Tai žinau, todėl nemėginu savęs apgaudinėti, kad
nuvažiavusi daug laiko skirsiu kūrybai. Tam jo nelieka. O vieta,
kuri mane įkvepia, duoda daug idėjų, laisvės pojūtį ir jėgos, yra
Ispanijos miestas Barselona.
– Kurią šalį laikai savo namais?
– Aš turiu dvejus namus – šalį, kurioje gimiau aš, o taip pat – šalį, kurioje gimė mano vaikas (šypsosi).
– Važinėji į užsienyje vykstančias tarptautines muzikos muges. Papasakok, kokią patirtį parsiveži iš ten, kuo jos tau naudingos, gal planuoji keliauti į kokią artimiausiu metu?
– Jau buvau ne vienoje muzikos mugėje. „Womex – World Music Expo“ (Kardife
ir Santiago De Komposteloje) du kartus, „Midem“ (Kanuose), labai laukiu, kol
kovo gale važiuosiu į „Bebel Med Music“ Marselyje. Jei buvau tiek kartų ir
su nekantrumu laukiu dar vieno, vadinasi, matau daug naudos.
Visų pirma – pažintys, bendravimas su tais žmonėmis, kurie yra pagrindiniai veikėjai,
kuriantys ir sudarantys pasaulio muzikos rinką. Taip pat su festivalių,
koncertų organizatoriais, agentais, žodžiu, visais, iš kurių tikrai galiu
daug išmokti, suprasti pasaulio muzikos srityje, kuri man yra pati
įdomiausia.
Jau nekalbu apie ten vykstančius koncertus, kurie yra labai
retos galimybės per 4 dienas pamatyti tiek atrinktų geriausių skirtingų
žanrų atlikėjų iš visų šalių.
Ir, žinoma, svarbiausias tikslas –
kažkada irgi turėti galimybę būti ten. Naujas projektas nesusikuria per
vieną dieną tik susipažinus, todėl visi, kurie atvažiuoja, jau turi
pakankamai veiklos, projektų ir planų net keleriems metams į priekį.
Bet
kuriuo atveju, visuomet bus reikalingi nauji projektai, atlikėjai. Tam ir
yra visos tos mugės – padėti surasti vieniems kitus, skleisti žinią apie
save, vėliau palaikyti ryšį ir, atsiradus bendrai idėjai ar laisvam
laikui, įgyvendinti ją su tais žmonėmis, kuriuos vertini, kaip šios srities
profesionalus.
Mane apskritai domina visas muzikos pasaulis – įdomu, kas vyksta, kokie
koncertai. Kai tik turiu galimybę, einu į gyvo garso pasirodymus. Visas
tas muges ir koncertus privalo gauti kiekvienas atlikėjas. Kiekvienas
geras pamatytas pasirodymas palieka kažką tavo galvoje – apie elgesį
scenoje, dainavimą, judėjimą, kiekviena konferencija apie muzikos
pasaulyje vykstančias naujienas duoda tau daug informacijos apie bendrą
savo srities suvokimą, ir tik tada dingsta tos tuščios akys, su kuriomis
negalima išeiti į sceną: kai nesupranti, apie ką dainuoji, kodėl, kam.
Atsiranda tiksli informacija, suvokimas, ką nori padaryti scenoje, o tai
puikiai jaučia ir žiūrovai. Aš pati jaučiu tą poveikį ir man labai patinka
šis jausmas.
– Kaip žiūrovai toliau priima „Shorena ROCKS!“ programą, kaip ji auga ir keičiasi, gal atrandi joje vis naujų spalvų?
– „Shorena ROCKS!“ projektas gimė labai spontaniškai ir smagiai. Jame groja
nuostabūs muzikantai. Apskritai, Lietuvoje su muzikantais man labai
sekasi. Tiek „Mano širdies muzika“, tiek „Shorena ROCKS!“ muzika skamba
taip, kaip ir turi skambėti. Tai vyksta muzikantų bei visos komandos
aplink mus dėka.
Mindaugas Balčiūnas, Gediminas Andriškevičius, Jonas
Lengvinas, Andrius Murencevas – su jais per koncertus atiduodame šimtą
procentų savęs, ką jau kalbėti apie mūsų agentūros „Rootslive“ indėlį, kad mes galėtume taip jaustis.
Programa mus įkvepia, todėl negalime savęs taupyti. Pirmąją programos dalį sudaro rinktiniai roko
kūriniai, kurie man pačiai labai patinka ir tinka, antrąją dalį prasideda
visiškas atsipalaidavimas, laisvė scenoje – Aloe Blaccas, Amy Winehouse,
Jamesas Brownas.
Man patinka, kad per vieną koncertą, vieną vakarą, galiu
būti visiškai skirtinga: rimta, pikta, linksma, juokinga.
Aš tokia ir gyvenime. Džiaugiuosi, kad scenoje galiu būti natūrali. Kiek buvo
koncertų, publika priima labai šiltai, triukšmingai: žiūrovai šoka,
dainuoja, juokiasi, žodžiu, viskas taip, kaip ir turi būti šioje
programoje. Ji yra skirta visiškam atsipalaidavimui. Tiek kūno, tiek
balso, tiek širdies, juk ir aš tai darau scenoje.
Kovo 7 dieną dar kartą
kviečiu visus į Vilniaus klubą „Tamsta“, kur būsime jau su truputį pakoreguota programa,
atsiras naujų dainų. Kovo 15 dieną koncertuosime Druskininkuose, o
balandžio mėnesį aplankysime ir kitus miestus.