Lygiai prieš 15 metų albumo „Green“ pristatymą prestižinėje sostinės Teatro salėje surengė grupė „Skamp“. Tačiau nuo tada į šią sceną taip drąsiai besiveržiančių popmuzikos atlikėjų neatsirado.
Šeštadienį Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje karaliaus G.Vaitkutė – per šešerius karjeros metus pirmajam albumui pribrendusi dainininkė, kurią žiūrovai pažįsta iš labai skirtingų projektų.
Ji buvo Jurgos Šeduikytės grupės narė, tada dainavo grupėje „Bekešo vilkai“, pilnutėlėse salėse dainavo Adele ir kitų scenos dievaičių dainas. Dalyvavo „Eurovizijos“ atrankoje ir TV projekte „Auksinis balsas“.
Tačiau vakarą Nacionaliniame operos ir baleto teatre 26-erių mergina vadina kol kas didžiausiu iššūkiu savo gyvenime – ne tik dėl įpareigojančios šios salės atmosferos, bet ir dėl progos atlikti dainas, kurių daugumą žiūrovai girdės pirmą sykį.
– Pasirinkote neįprastą ir prabangią vietą popmuzikos koncertui. Kas tai – svajonė, ambicija, noras nustebinti?
– Ta scena man pačiai yra šiek tiek pažįstama – esu joje stovėjusi vaikystėje.
Mintis, kad galėčiau padainuoti šiame teatre, kilo net ne man, o vadybininkui. Jis nebijo svajoti, jo dėka ir mano ankstesni koncertai persikėlė į Šv.Kotrynos bažnyčią, kitas didesnes sales.
Priėmiau šį iššūkį, o dabar reikės pasistengti pateisinti tą sprendimą. Tai skatina pasitempti – be to, vertinu šį koncertą ir kaip pamoką, iš kurios daug pasiimsiu.
– Ši salė prestižinė. Gal provokuojamai skamba, bet ar jūsų muzika irgi tokia?
– Sunku save girti. Manau, kad muzika ir reginys, kurį norime parodyti, yra tinkamas tokiai scenai. Man šis teatras – vieta, kurioje viskas turi būti labai skoninga.
Mano dainos ne tokios, kokios paprastai skamba šioje erdvėje. Bet su manimi bus puikūs muzikantai. Bus ir kamerinis styginių orkestrėlis bei kitų staigmenų. Koncertui ruoštis padeda dizaineris Robertas Kalinkinas, choreografas Šarūnas Kirdeikis ir aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis.
Pasirūpinta drabužiais, scenografija. Sėdėjome ir galvojome, kaip kuo geriau perteikti šias dainas – ne tik muzika, bet ir vaizdu.
Nestovėsiu kaip įkasta prie juodos užuolaidos ir dviejų prožektorių.
– Su jumis dainuos ir Vaidas Baumila, su kuriuo neseniai įrašėte dainą. Kodėl būtent jis?
– Jis – mano muzikinis sielos brolis. Nuo pat pirmos pažinties akimirkos labai gražiai sutariame, požiūriai į kūrybą sutampa. Filmuojant klipą kartu dar sykį įsitikinau, kad mūsų labai gražus ryšys.
Turbūt nekuklu ir negaliu būti objektyvi, bet man atrodo, kad mūsų balsai puikiai dera.
– Scenoje jūs jau gerus šešerius metus. Kodėl pirmasis jūsų albumas pasirodo tik dabar?
– Nė nežinau. Ar yra apibrėžtas laikas, per kiek laiko turi tam susikaupti? Arba kokio amžiaus ištekėti? Turbūt ne. Aš ilgai ugdžiau save, auginau, kol pribrendau.
Kita vertus, paklauskite Jazzu ar Monikos Linkytės – jos pasakys, kad dainavo nuo mažens, lankė vokalo pamokas, dalyvavo konkursuose. Mano istorija kitokia – grojau smuiku, fleita, buvau panirusi į klasikinę muziką. Tik aštuoniolikos susimąsčiau, kad galėčiau pabandyti dainuoti.
Manau, viskas mano karjeroje vyksta pačiu laiku.
Ir dar nesakau, kad jau tiksliai žinau, kuriuo keliu noriu eiti. Jau dabar žinau, ką antrame albume darysiu kitaip.
– Kuo jūsų debiutinis albumas išskirtinis?
– Kai kurios dainos yra neįprastos. Publika įsivaizduoja mane kaip soulo, ritmenbliuzo atlikėją. Ir iš dalies yra teisi – tokių dainų tarp šių dvylikos kūrinių yra.
Bet yra ir daug popmuzikos – gerąja prasme, nes šis terminas mūsų šalyje kažkodėl turi neigiamą atspalvį. Net ir kantri stiliaus dainų yra. Tik nereikia įsivaizduoti klumpių ir šieno, pievų. Turiu omenyje amerikietišką kantri muziką, kuri ten be galo populiari. Net ir amerikietiškąjį šou „Balsas“ šįkart laimėjo kantri dainininkas.
– Šiandien atrodote visai kitaip nei prieš porą metų. Netekote daug svorio. Tai dėl scenos įvaizdžio, popmuzikos standartų?
– Ne. Nežinau, ar noriu apie tai garsiai šaukti. Kita vertus, pokyčiai akivaizdūs.
Gyvename gražaus kūno kulto laikais – aš tuo nesidžiaugiu.
Džiaugiuosi, kad vis daugiau drąsių žmonių prabyla, jog tas brukamas fiziškai idealių žmonių įvaizdis – nesąmonė.
Aš svorio numesti nusprendžiau dėl savęs. Tiesiog dar kartą pradėjau projektą „sportas ir sveikata“ – šįkart, kitaip negu ankstesnius kartus, man pasisekė. Nebuvo taip – turiu numesti penkiolika kilogramų, kad atrodyčiau kaip žvaigždė.
Prisipažįstu – pabodo ir pikti komentarai internete. Lietuviai labai mėgsta pasakyti, kad tas ar anas negražiai atrodo.
Tačiau tai nebuvo pagrindinė priežastis. Tiesiog dabar aš jaučiuosi geriau.
– Esate bandžiusi patekti į „Euroviziją“. Dabar prasidedančioje atrankoje į konkursą jūsų nėra. Nebenorite laimėti?
– Atvirkščiai – labai noriu. Tai gražus konkursas. Ateityje tikrai vėl bandysiu jame atsidurti.
Tiesiog šįmet visos mano jėgos ir mintys buvo sutelktos į albumo įrašus. Prisipažinsiu – tiesiog pramiegojau, nė nepastebėjau, kad atranka jau prasideda.
Bet „Eurovizijai“ jokiu būdu nesakau „ne“.
