Kartais gali pakakti vien leidyklos pavadinimo, kad pradėtum rimčiau žiūrėti į jos globojamą menininką. Britui Christopheriui Taylorui (toks tikrasis Sohn vardas) šiuo požiūriu sekasi – debiutinį albumą „Tremors“ šįmet išleido didelį svorį alternatyvios muzikos pasaulyje turinti Didžiosios Britanijos kompanija 4AD.
Tačiau kuklus muzikantas, keletą metų gyvenantis Vienoje ir dėl to dažnai klaidingai vadinamas austru, dėmesio vertas ne tik dėl solidžių bendradarbių. Jo diskas „Tremors“ - vienas gražiausių elektroninės popmuzikos darbų, išleistų šįmet.
Būtent „popmuzikos“, nors kritikai mėgsta priskirti kitiems žanrams. Viskas taip – Sohn garsų piešiniai gražūs, išmoningi ir įdomūs, tačiau dainų struktūra artima popscenai, o švelnus balsas tiktų bet kuriai vaikinų grupei (tai nereiškia, kad jis pats norėtų tokioje dainuoti).
Kartais jis lyginamas su geriau žinomais (kol kas) britais Jamesu Blake'u ir Jamie Woonu. Nesunku suprasti: kaip ir šie atlikėjai, Sohn kuria melodingą naktinę muziką su jausmingu vokalu, kurios itin tinka melancholiškai klausytis žiemą.
Pats Sohn kratosi palyginimų – ir pamažu kraunasi autoritetą, kuris jam jau suteikė galimybę remiksuoti Lanos Del Rey ir kai kurių kitų žinomų artistų dainas.
Muzikanto koncertas buvo reklamuojamas ambicingai – kiek paklaikusį jo žvilgsnį matėte didžiuliuose plakatuose, iškabintuose Vilniaus centre. Paprastai panašių žanrų koncertai pristatomi dešimt kartų kukliau.
Reklama, panašu, nėra viskas – užkulisiuose buvo kalbama, kad į koncertą parduota apie 500 bilietų. Maždaug dvigubai mažiau, nei „Loftas“ galėtų sutalpinti žmonių. Eilinis įrodymas, kad su naujais Vakarų talentais, jei jie nėra ta pati Lana Del Rey ar „OneRepublic“, į Lietuvą bent jau norintiems uždirbti kol kas geriau nekišti nosies.
Pirmieji sceną „šildė“ lietuviai „Golden Parazyth“, neslepiantys palankumo Sohn kūrybai. Viskas kaip visada – klubų auditoriją Giedrius Širka ir Aurimas Vilkišius pažįsta puikiai, ši juos – irgi. Abipusis džiaugsmas, bet ir su šiek tiek nekantrumo – laukiant pagrindinio vakaro veikėjo.
Jis į sceną žengė apie dešimtą vakaro – su savo „firminiu“ gobtuvu, dešimčia pakylą it sostą įrėminančių šviesos stulpų ir dviem bendražygiais. Ant stalų – visas elektroninių instrumentų arsenalas, vakaro žvaigždės veide – rami šypsena, o garso kolonėlėse – subtilus ir jautrus „Bloodflows“, „Artifice“, „The Chase“, „Lessons“ ir kitų klausytojus papirkusių kūrinių skambesys.
Iš pradžių atrodė, kad žiūrėti koncertą bus galima užsimerkus – trys figūros prieblandoje ir jusles glostanti muzika ir bus pagrindinis vakaro pasiūlymus.
Klaidingas pirmas įspūdis – koncertui įsibėgėjus įsisiautėjo apšvietimo efektai, žiūrovai gavo kažką panašaus į nedidelį šviesų spektaklį, tobulai priderintą prie muzikos.
Aukštas, melancholiškų natų kupinas Sohn balsas – toks pats idealus kaip įrašuose, bendravimas su publika – jaukus, bet negausus, apsiribojantis „ar jums gerai?“ ir „ačiū“.
Tačiau į „Loftą“ šį vakarą susirinkta ne mandagybių, o muzikos, kuri, dar prieš koncertą sakė vienas Sohn gerbėjas, vis dėlto geriausiai skamba įrašuose.
Galima nesutikti. Sohn nėra ir turbūt niekada nebus šoumenas, bet masinio skirstymosi į rūkomąjį per jo koncertą irgi neteko pastebėti. Jauki, kartais – kiek depresyvi, bet įtraukianti muzika su tekstais apie jausmus, keistai sukurianti jausmą, kad šis britas tiksliai sugeba perteikti besiklausančiųjų jausmus.
Šiek tiek vokalo akrobatikos su garso efektais tik pastiprino įspūdį, tačiau daugiausia plojimų sulaukia ne Sohn sukurti ritmai, o pažįstami melodijų motyvai. Dainos, kurias galima nuoširdžiai mėgti, o ne tik apsimesti iš snobizmo. Pavyzdžiui, vilniečius kone į ekstazę variusi daina „The Wheel“, jei ją pasigriebtų koks JAV „r'n'b“ milžinas, galėtų drąsiai kilti į aukščiausias „topų“ vietas.
Įdomus ir muzikalus koncertas, vis dėlto nesulaukęs anšlago. Dar vienas atlikėjas papildė sąrašą (greta „Crystal Fighters“, „Editors“, Trentemollerio) tų artistų, kuriuos garbina hipsteriška užsienio žiniasklaida, tačiau lietuviams to nepakanka, kad atsegtų pinigines.
Koncertu debiutavusi nauja renginių agentūra „8DW Agency” vis dėlto tvirtino, kad nusivylimo nėra, o įdomių atlikėjų į Vilnių dar atveš. Jei visi jie bus tokie kaip Sohn – tegul jų planai pildosi.
