Kai Lara debiutavo profesionalioje scenoje, jai buvo 16-a. Šiandien jai – 46-eri. Dainininkės įrašai parduoti daugiau nei 20 mln. egzempliorių tiražu – daugiau nei bet kurio kito Belgijos atlikėjo.
Tai – tik skaičiai. Gerbėjai kur kas geriau žino ne juos, o dainas – „Je t’aime“, „La difference“, „Tout“ ir daugybę kitų, kurių pamėgti nesutrukdė ir tai, kad didžiausius hitus Lara atlieka prancūzų kalba.
Romantiškos baladės, melodingi kūriniai ir stiprus balsas dainininkę pavertė viena didžiausių Europos popžvaigždžių, įvertintų pasaulio muzikos apdovanojimais, kitais pripažinimo ženklais.
Tačiau pernai įvyko tai, kas buvo panašu į karjeros pabaigą. Albumo „Le Secret“ pristatymo gastroles pradėjusi dainininkė pajuto keistą nuovargį, bet kurį laiką ignoravo šiuos simptomus.
Šoką ji patyrė koncerto Dižono mieste metu – po 30 pirmųjų minučių staiga pajuto, kad beveik nieko nebegirdi. Pasirodymą teko nutraukti ir skubėti į ligoninę.
Paaiškėjo, kad dainininkė kone visiškai apkurto. Po poros mėnesių gydymo ji ryžosi keliems koncertams Rusijoje, tačiau po jų vėl nieko nebegirdėjo.
Šįkart kur kas ilgesnis gydymo kursas davė vaisių – šiandien Lara vėl gali koncertuoti, tačiau turi tai daryti labai atsargiai.
Vis dėlto ji ruošia naują albumą ir džiaugiasi susitvarkiusiu asmeniniu gyvenimu.
Pernai vasarą dainininkė ištekėjo už italų mago Gabrielio Di Giorgio. Atlikėja turi dukterį Lou ir puikiai sutaria su jos tėvu – savo buvusiu mylimuoju režisieriumi Gerard’u Pullicino.
Šiandien ji griežtai laikosi režimo, dozuoja net ir interviu trukmę ir stengiasi kuo daugiau laiko praleisti tyloje.
Spalio 15-ąją L.Fabian dainuos Kauno „Žalgirio“ arenoje. Artėjant viešnagei dainininkė davė interviu „Lietuvos rytui“.
– To, ką patyrėte pernai, niekam nesinorėtų linkėti. Ką jautėte, kai buvo išvis neaišku, ar dar kada nors galėsite dainuoti? – paklausiau L.Fabian.
– Kai esi dainininkas, o tau pasako, kad apkurtai beveik 70-ia procentų... Tai tikrai baisu.
Bet aš visur stengiuosi ieškoti teigiamų dalykų. Mąsčiau taip – ką gyvenimas bando man pasakyti? Ką reikia keisti, ką dariau negerai?
Mano močiutė sakydavo, kad gyvenimas niekada neskiria naštos, kurios negali pakelti. Tokie pasaulio dėsniai.
Į tai, ką teko patirti, bandžiau pažvelgti drąsiai. Ir nutiko taip, kad beveik visai atsigavau. Vaizdžiai kalbant, man dar trūksta kai kurių nutrūkusių stygų, klausa sumažėjo 15–20 procentų.
Bet tai – nepalyginti geriau nei prieš metus. Svarbiausia, vis dar galiu dainuoti. Atradau naują dainavimo techniką, kuri leidžia visada pataikyti į natą. Tad ši problema mane daug ko išmokė.
– Ar tai pakeitė jūsų kasdienius įpročius, pasirodymus?
– Taip, turiu daugiau ilsėtis. Nebegaliu dainuoti dvi valandas, nes mano ausys sutrinka. Daugiausia, kiek galiu praleisti scenoje, – valanda ir 15 minučių. Tada man reikia tylos. Turiu specialią įrangą, kurią po koncerto dedu į ausis, kad jos nepavargtų.
Viso to nereikėjo anksčiau, bet dabar jaučiu visišką ramybę, jokių nepatogumų.
– Gerbėjai jus įsivaizduoja kaip romantišką, labai elegantišką, visada puošniai atrodančią moterį.
– Jie labai sutriktų, jei pamatytų mane dabar – su pižama ir be makiažo. (Kvatojasi.)
Namie aš esu kitokia – panaši į linksmą klouną. Nors vakar Paryžiuje dainavau vilkėdama madingiausią suknelę ir norėčiau manyti, kad atrodžiau puikiai.
Mano repertuaras – reikalaujantis elegantiško įvaizdžio. Manau, manyje slypi dvi labai skirtingos moterys. Tai sunku paaiškinti. Jausmingumas, drama – tai ir mano scenos vaidmens, ir asmeninio gyvenimo bruožai.
Bet scena vis dėlto skiriasi nuo gyvenimo.
– Esate ištekėjusi už mago, bet jis ne tik krečia triukus. Kartu ir dainavote – jo tikrai puikus balsas.
– Taip, bet scenoje dainavome vienintelį sykį. Tai buvo būtent tą liūdną vakarą, kai staiga praradau klausą, visiškai nebegalėjau savęs girdėti. Sutrikusi pažvelgiau į užkulisius – jis ten stovėjo ir žiūrėjo į mane.
Žiūrėjau taip, tarsi jis galėtų mane išgelbėti – juk buvo aišku, kad turiu nutraukti koncertą. Tai buvo labai liūdna.
Žvilgsniu klausiau – ką daryti? Jis išėjo į sceną, paėmė lapą su dainos tekstu, kartu sudainavome Peterio Gabrielio dainą „Don’t Give Up“ – „Nepasiduok“. Taip ir baigėsi pasirodymas. Labai jaudinanti akimirka.
– Išskyrus jį, kas buvo geriausias jūsų duetų partneris? Juk dainavote su daugybe žvaigždžių.
– Belgų atlikėja Maurane. Ji – lyg antroji mano pusė. Jos balse yra spalvų, kurių neturiu aš, ir atvirkščiai. Kai mūsų balsai susilieja, derinys – tiesiog tobulas.
– 1988-aisiais atstovavote Liuksemburgui „Eurovizijoje“ ir užėmėte ketvirtąją vietą. Jei jūsų labai paprašytų, ar sutiktumėte dalyvauti dar kartą?
– Ne. Ne dėl to, kad manyčiau, jog tai blogas ar neteisingas konkursas.
Kai dainavau „Eurovizijoje“, man buvo 18 metų. Tai buvo puiki patirtis, atvėrė man daug durų, daug ko išmokė. Bet nemėgstu du kartus bristi į tą pačią upę. Reikia judėti į priekį.
– Turite šešerių metų dukterį Lou. Ji ir jūsų vyras – geriausi jūsų kritikai?
– Jie išgirsta viską, ką nauja įrašau. Dukters nuomonė man rūpi, nes jos toks charakteris – niekada nesakys, kad jai patinka, jei iš tiesų nepatinka. Ir visada paaiškins, kodėl mano vienaip ar kitaip.
– 2010-aisiais sukūrėte albumą ir filmą „Mademoiselle Zhivago“. Dainas rašė populiariausias Rusijos kompozitorius Igoris Krutojus, o filmą kūrė ukrainietis Alanas Badojevas. Esate labai populiari abiejose valstybėse.
Ką manote apie tai, kas dabar vyksta Ukrainoje?
– Neturiu aiškios nuomonės. Nesu pakankamai išprususi, kad suprasčiau politikos užkulisius.
Tačiau mano širdis kraujuoja, kai girdžiu apie karą, – nesvarbu, Ukrainoje, Palestinoje, Irake, Sirijoje.
Baisu, kad žmonės nesugeba branginti ir saugoti vieni kitų. Tikiu, kad pasaulyje yra keletas galingų jėgos struktūrų, kurios aklai gina savo interesus, paremtus turtų troškimu.
Už visų didelių konfliktų slypi pinigai, jie visiškai valdo mūsų kasdienybę.
Manau, mes nebesuvokiame gyvenimo esmės, nebesuprantame, kad viskas yra susiję. Ką nors nužudydami, žudome ir dalelę savęs. Kai susimąstau, kokią planetą paliksime vaikams... Nusiaubtą, suplėšytą konfliktų, išdegintą. Jėzau, nenorėčiau jaustis už tai atsakinga, bet visi mes atsakingi. Juk visi renkame politikus.
Buvęs Prancūzijos vadovas Charles’is de Gaulle’is sakė – turite tokius politikus, kokių nusipelnote. Tai baisus sakinys, bet pažiūrėkite, kur eina Italija, Prancūzija, netgi visa Europa, kuri atrodė ramybės, taikos ir stabilumo garantas.
– Prieš dešimtmetį jūs, „Vaya Con Dios“ ir 1978-aisiais miręs Jacques’as Brelis buvote bene vieninteliai atlikėjai iš Belgijos, žinomi visai Europai. Dabar jų vis daugėja.
– Manau, mes tiesiog vis daugiau matomi. Belgai – atsipalaidavę žmonės, jie rimtai dirba, bet nėra linkę savęs labai sureikšminti. Gal dėl to neturime daug tarptautinių žvaigždžių.
Kita vertus, daugelio belgų kūryba – labai prasminga ir artima paprastiems žmonėms.
Geras pavyzdys – dabar visoje Europoje išgarsėjęs dainininkas Stromae, kurio tekstai – jautrūs ir prasmingi.
– Jei galėtumėte rinktis tik vieną dalyką, kurio jums šiandien trūksta, kas tai būtų?
– Nenorėčiau rinktis ko nors, ko neturiu. Įsitikinau – laimingas esi tada, kai džiaugiesi tuo, ką turi, ir nenori nieko daugiau.
Tačiau žiūrėdama į ateitį meldžiuosi, kad 20–30 metų būčiau sveika. Ir kad visi mane supantys žmonės būtų sveiki.
Koncerte Lietuvoje – žinomi kūriniai
L.Fabian koncertas bus pritaikytas prie dabartinės atlikėjos būklės. Pavyzdžiui, būgnus pakeitė švelniau skambantys perkusiniai instrumentai. Taip pat skambės gitarų, pianino ir violončelės garsai.
„Atvykstu su keturių žmonių grupe, tai – pusiau akustinis koncertas. Turėsime ir dekoracijas, kurios padės pasakoti dainų istorijas.
Kai pirmą sykį atvykstu į šalį, noriu pajusti kuo geresnį ryšį su jos žmonėmis ir jaučiuosi labai dėkinga, kad manęs laukia, kad priima.
Tokiais atvejais dainuoju būtent tai, dėl ko žiūrovai pirko bilietus, – visas populiariausias savo dainas anglų, italų, prancūzų kalbomis. Būtent tas, kurios suteikia man galimybę keliauti aplink pasaulį“, – sakė dainininkė.
L.Fabian klipas "Danse":
