Klipas nufilmuotas vasarą vykusios kelionės po Islandiją metu, 5 valandą ryto. Tuo metu oras buvo įšilęs iki 9 laipsnių.
„Vasarą Vilniaus temperatūros komandai teko apsilankyti Islandijos žemėje, tad taip jau nutiko, jog ketvirtąjį sezoną pradedame ne lietuvių, o islandų grupe. Tai darome neatsitiktinai – ateityje žadama pristatyti ir daugiau nematytų darbų būtent iš šios šalies.
Ateinantis Vilniaus temperatūros sezonas bus visiškai kitoks – šiemet pristatysime muzikantus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Estijos, Islandijos bei Japonijos. O šiuo metu norėčiau garsiai pasidžiaugti, kad radom laiko suvienyti jėgas su šiomis puikiomis Islandijos reperėmis ir pasidalinti bendru mūsų kūriniu!“, – džiaugiasi „Vilnius Temperature“ iniciatorius Saulius Baradinskas.
Grupę „Reykjavíkurdætur” „Vilnius Temperature” komanda atrado visai netikėtai: „Reikjavike apsistojome pas vieną iš šio kolektyvo merginų Blaer, nes ji pažįstama su keliais mūsų draugais lietuviais. Gal tai mažos šalies sindromas, tačiau jis tikrai veikia ir toli nuo Lietuvos”, – pažintį prisimena S.Baradinskas.
„Reykjavíkurdætur” (Reikjaviko dukterys) yra merginų repo kolektyvas, kuriam priklauso net 21 narė. Ši iš Islandijos sostinės Reikjaviko kilusi grupė yra žinoma dėl savo dainomis keliamų diskusijų bei svarbių visuomenės klausimų. Drąsūs dainų tekstai paliečia politikos, feminizmo ir seksualinės prievartos temas. Kolektyvas primena klaną, kuriame dainos gali būti atliekamos ir visų dvidešimt vienos merginos kartu, ir po vieną, duetu ar trio. Būtent todėl „Reykjavíkurdætur” koncertai būna įdomūs ir įvairiapusiški, juose daug netikėtumų ir geros nuotaikos.
„Vilnius Temperature” taip pat dalinasi ir išskirtiniu interviu su grupe.
- Kaip praėjo filmavimas?
- Tai buvo nepaprastai įsimintinas ankstyvas vasaros rytas. Tądien beveik nemiegojome, todėl filmavime jautėsi mieguistumo ir jaudulio atmosfera. Gatvės buvo tuščios, lyg jose nebūtų nė gyvos dvasios, todėl turėjom unikalią progą būti vienos ir jautėmės išties ypatingai. Viskas pavyko labai sklandžiai ir lengvai. Atrodė, kad laikas prabėgo akimirksniu, tiesiog nuoširdžiai susikaupėm ir skyrėm visą energiją filmavimui.
- Ar jums nebuvo keista filmuotis lietuviškam projektui?
- Tikrai ne, nors nesmagu ir juokinga, kad mūsų dainos žodžiai islandiški. Repo esmė slypi būtent žodžiuose, o išversti jie skamba ne taip, kaip originalia kalba. Tai pirmas kartas, kai filmuojame klipą būdamos tik trise, paprastai mūsų būna dešimt ar daugiau. Kai mūsų tiek mažai, turime daug daugiau laiko savo asmeniniam pasirodymui ir savo žodžiams. Be to, atlikti viską gyvai ir vienu kartu mums buvo nauja patirtis ir smagus iššūkis.
Dažniausiai repo kūriniuose repuojama apie savo galią, pinigus, sėkmę, meilę, tačiau ši daina ne tokia. Mes kaip tik atsiveriam ir repuojam, kokios bejėgės ir pažeidžiamos esame, kai mus užvaldo meilė. Beje, į rodomą pažeidžiamumą repo industrijoje žiūrima kreivai, tačiau mūsų įsitikinimu, kartais pripažindami savo silpnumą parodome dar didesnę stiprybę negu visada vaidindami tvirtus ir tai, mūsų nuomone, yra netgi kieta! Nes tai reikalauja daugiau ryžto…
- Ką manote apie Reikjaviką ir Islandiją? Ar ši šalis jus įkvepia kurti?
- Turbūt taip. Sukurti šią dainą labiausiai įkvėpė mūsų pačių gyvenimo patirtys – tad ir tai, ką esame patyrę būdamos su kitais žmonėmis Reikjavike. Tačiau tai, apie ką repuojame, patiria visi, kuriuos pažįstame. Ir ne tik tie, kurie gyvena Islandijoje. Greičiau, repuojame apie mūsų kartos žmones apskritai. Jausmas, kai dėl kito žmogaus esi lengvai apsėstas, nėra naujas, bet atrodo, jog šiandienos visuomenėje jis yra išaugęs – galbūt dėl to, kad turime naujus mobiliuosius įrenginius, socialinius tinklus, naujus būdus bendrauti vieniems su kitais. Kita vertus, galbūt kiekvienos kartos žmonės panašiai jaučiasi būdami tokio amžiaus...
- O ar ką nors žinote apie Lietuvą ar Vilnių?
- Girdėjome, kad ten puiki temperatūra!
- Ką norėtumėte perduoti Lietuvos klausytojams?
- Pakvieskite mus atvykti ir parepuoti Jums!
Repuojančios islandės - vilniečių nufilmuotame klipe:
