„Brit Floyd“ – jau keletą metų po pasaulį keliaujantys muzikantai, puikiai atkartojantys legendinių „pinkų“ kūrybą, įvaizdį ir šou elementus. Toks sumanymas gali nuteikti skeptiškai.
Bet mėgdžiotojai Vakarų Europoje ir JAV groja didelėse arenose. Atrodo kiek keistai.
Tačiau tikrieji „Pink Floyd“ nebegastroliuoja nuo 1994-ųjų, o po klavišininko Ricko Wrighto mirties tikriausiai niekada to nebedarys.
Tuštumą užpildo „Pink Floyd“ dainų projektai. „Brit Floyd“ – vienas populiariausių. Keliolika profesionalių atlikėjų ne tik groja dainas iš visų „Pink Floyd“ albumų, bet ir vežasi tokias dekoracijas, apšvietimo elementus, kokius naudojo „Pink Floyd“.
Koncertuose jie groja ir hitus, tokius kaip „Another Brick In The Wall“ ar „Wish You Were Here“, ir mažiau žinomą „Pink Floyd“ muziką, rašo "Lietuvos rytas".
Be to, muzikantai gali pasigirti pačių „Pink Floyd“ palankumu ir pritarimu. Spalio 3-iąją „Žalgirio“ arenoje grosiančios grupės lyderis Damianas Darlingtonas apie tai pasakojo „Lietuvos rytui“.
– Gyvenate iš to, kad grojate „Pink Floyd“ muziką. Ar nebūtų įdomiau kurti savo? – paklausiau D.Darlingtono.
– Dažnai girdžiu šį klausimą. Aš kuriu savo muziką, praeityje grojau grupėje, kuri atliko originalias dainas, bandėme gauti įrašų sutartį, daryti karjerą.
Tačiau niekada nemaniau, kad blogai groti kitų muziką.
Klasikos muzikantai groja Ludwigo van Beethoveno ar Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinius. Džiazo muzikantai – Duke’o Ellingtono kompozicijas. Folkloro atlikėjai – šimtų metų senumo melodijas. Mes grojame „Pink Floyd“.
– Ar pamenate, kada pirmą sykį išgirdote „Pink Floyd“ muziką?
– Tai buvo daina „Another Brick In The Wall“ – 1979-ųjų pabaigoje. Tačiau tada buvau paauglys, tiktai po trejų metų išgirdau visą albumą „The Wall“.
Mane tiesiog užbūrė ta plokštelė. Tuo metu mokiausi groti gitara – „Pink Floyd“ kūryba smarkiai paveikė mano skonį.
– „Pink Floyd“ muzika vertinama jau kelis dešimtmečius. Ar sunku ją groti?
– Šios grupės nariai nebuvo instrumentų virtuozai, bet genialūs atsmoferos kūrėjai. Jausmai šioje muzikoje svarbiau nei techniniai dalykai. Nors, pavyzdžiui, man tikrai sunku groti „Echoes“ – šis kūrinys trunka daugiau nei 20 minučių.
– Esate pažįstami su vienu „Pink Floyd“ lyderių Davidu Gilmouru. Kaip jis žiūri į jūsų veiklą?
– Susipažinome daugiau nei prieš 20 metų. Tada grojau kitame „Pink Floyd“ muzikos projekte. Jis apsilankė mūsų koncerte Pietų Londone.
Mes nė nežinojome, kad jis atėjo į koncertą. Tačiau po jo kažkas pasibeldė į persirengimo kambario duris. Atidariau ir apstulbau – iš kažkur išdygo D.Gilmouras.
Jis mus pakvietė į užkulisius, kai „Pink Floyd“ koncertavo Londono arenoje „Earl’s Court“. Tada buvau pakviestas groti jo 50-ajame gimtadienyje.
To pasirodymo pabaigoje į sceną pakilo „Pink Floyd“ klavišininkas Rickas Wrightas ir kartu su mumis pagrojo dainą „Comfortably Numb“. Todėl dabar galiu pasigirti, kad grojau su tikru „Pink Floyd“ nariu.
– Apie tą gimtadienio vakarėlį sklando legendos. Pasakojama, kad ten buvo linksmas nuotykis, susijęs su „The Beatles“, ar ne?
– Taip. Davidas pakvietė ir grupę, kuri grojo „The Beatles“ dainas. Tačiau ji grojo prieš mus, nes D.Gilmouras juokavo visada norėjęs, kad bitlai apšildytų „pinkų“ koncertą. Beje, tarp svečių buvo ir buvęs „The Beatles“ narys George’as Harrisonas. Buvo linksma.
– Jei D.Gilmouras būtų pasakęs, kad jūsų grupė – mėšlas, ar šiandien dar grotumėte „Pink Floyd“ muziką?
– Na, reikėtų rimtai atsižvelgti į tokią pastabą. (Kvatojasi.) Pasirodymas jo gimtadienyje - tas, per kurį labiausiai jaudinausi. Jei žinočiau, kad Davidas bus mūsų koncerte rytoj, vėl drebėčiau iš jaudulio. Prie to neįmanoma priprasti.
- Šį rudenį pasirodys naujas "Pink Floyd" albumas "The Endless River" - pirmas po 20 metų. Laukiate jo?
- Labai, stovėsiu eilėje prie parduotuvės, kad jį gaučiau. Tos plokštelės šaknys - įrašai, kuriuos grupė pradėjo kurti 1994-aisiais. Bet tai, kad D.Gilmouras po tiek laiko nusprendė prie jų grįžti ir išleisti, reiškia - jie tikrai įdomūs ir geros kokybės.
– Kaip manote, kodėl „Pink Floyd“ muzika tokia populiari ir nepavaldi laikui?
– Keliaudamas po įvairias šalis, grodamas šią muziką, matau, kad atsiranda vis naujos jos gerbėjų kartos.
Pirmiausia ši grupė dar prieš 40 metų dainavo apie dalykus, kurie svarbūs ir šiandien. Muzika – graži, užgaunanti jausmus. Idealus visų elementų derinys.
Neabejoju, po poros šimtų metų apie šią muziką bus kalbama kaip apie klasiką. Ji tikrai nepavaldi laikui.
Ištrauka iš „Brit Floyd“ pasirodymo:
