Marijus Adomaitis nevartoja svaigalų, bet praėjusį sekmadienį būtų turėjęs pakankamai priežasčių atkimšti šampano butelį.
Tą dieną paaiškėjo, kad slapyvardžiu „Ten Walls“ įrašytas jo kūrinys „Walking With Elephants“ įsitaisė šeštoje Didžiosios Britanijos populiariausių kūrinių dešimtuko vietoje - greta JAV popmuzikos žvaigždės Taylor Swift ir kitų garsenybių.
To nėra pasiekęs nė vienas Lietuvos atlikėjas. Švęsti pratrūko visi - nuo didžiųjų mūsų šalies radijo stočių iki feisbuke šlovinti „Ten Walls“ pradėjusios Lietuvos prezidentės.
„Šiuo pavadinimu muziką kuriu jau metus, ji gerai vertinama užsienyje. Lietuviai pastebėjo tik dabar. Apmaudu? Tikrai ne, tik truputį keista“, - pasikvietęs „Lietuvos ryto“ žurnalistą į savo studiją seno sovietinio Vilniaus pastato rūsyje, šyptelėjo Marijus.
Jei domitės elektronine muzika, jums jau nereikia pasakoti, kas yra M.Adomaitis.
Dainininko Lino Adomaičio brolis muziką kuria ir prodiusuoja jau 17 metų. Lietuviams jis iki šiol buvo geriausiai žinomas kaip Mario Basanovas - elektroninės muzikos autorius, atlikėjas, taip pat - prodiuseris, padėjęs įdomiau skambėti „Sel“, Jurgos Šeduikytės ir kai kurių kitų Lietuvos artistų dainoms.
„Mario Basanovas ir „Ten Walls“ - labai skirtingi projektai. Mario - tai aš, rengiantis pasirodymus kaip didžėjus, grojantis ir kitų dainas, kuriantis vokalinę hauso muziką. Tokių mano pasirodymų dabar yra gal dešimt procentų.
Pagrindinė veikla dabar - „Ten Walls“. Tai - tamsesnė, kol kas tik instrumentinė muzika, kurios niekam neleidžiu remiksuoti, perdirbinėti. Toks sumanymas. Pasirodymuose groju tik savo muziką“, - skirtumus apibrėžė Marijus.
Projekto pradžia buvo įdomi - buvo slepiama, kas iš tiesų yra „Ten Walls“, nuotraukose Marijaus akys buvo pridengtos, jis nedalijo interviu šia tema.
Strategija pasiteisino - išleisti „Ten Walls“ kūriniai taip įkaitino elektroninės muzikos gerbėjų smalsumą, kad autoriaus atskleidimas tapo dideliu įvykiu.
„Prisimenu pirmą pasirodymą Amsterdame - tada žmonės pradėjo klykti „Mario, čia tu“. Linksma.
Daug kas klausia, kokią reikšmę turi „Ten Walls“ pavadinimas - „dešimt sienų“. Iš tiesų - jokios. Tiesiog patiko, kaip skamba. Buvau prisigalvojęs ir kitų, nesąmoningų pavadinimų - pavyzdžiui, „Red Line“, - nusijuokė Marijus.
„Ten Walls“ įsibėgėjo greitai - Marijaus kūriniai „Gotham“ ir „Requiem“ tapo didžiuliais hitais elektroninės muzikos pasaulyje, o „Walking With Elephants“ dabar išplaukė į dar platesnius vandenis.
Lietuvio pasirodymai nuolat vyksta pasaulio didmiesčiuose ir festivaliuose, o afišose „Ten Walls“ pavadinimas atsiduria greta „Moderat“, Sveno Vatho ir kitų elektroninės muzikos šviesulių. Marijus jau buvo sulaukęs pasiūlymo sukurti britų garsenybių „Coldplay“ dainos elektroninę versiją - ir tai, panašu, tik pasiūlymų pradžia.
Kai buvo paskelbta žinia apie „Ten Walls“ sėkmę britų „topuose“, jis buvo Notingamo mieste Didžiojoje Britanijoje.
Šį savaitgalį jo maršrute - pasirodymai Prancūzijoje ir Olandijoje, o ketvirtadienį prasidės šešių koncertų serija JAV ir Kanadoje.
Šįmet lėktuvu Marijus skrido 400 kartų - ir nepanašu, kad šie skaičiai artimiausiu metu sumažės.
Jo kuriamą „Ten Walls“ muziką platina įrašų leidybos gigantas „Atlantic“, pasirodymų užsakymu rūpinasi didelė tarptautinė agentūra „Coda“, o pirmadienį Marijus, kaip prodiuseris, pasirašė sutartį su viena stambiausių pasaulyje muzikos publikavimo kompanijų „Warner Chappel“ (tarp jos klientų - Madonna ir kiti žinomi atlikėjai).
Žodžiu, 31-erių Marijus dabar turi tai, ko baltai pavydėti gali kone visi Lietuvos muzikos atlikėjai. Tačiau pasipūsti neskuba.
„Jei man dabar būtų 22-eji, turbūt išeičiau iš proto - moterys, svaigieji gėrimai ir taip toliau.
Tačiau dabar jau į viską žiūriu ramiai. Buvo toks laikotarpis maždaug 2008-aisiais, kai pasipylė grojimai, vakarėliai, su alkoholiu buvo reikalų. Bet jau ne vienus metus visiškai jo nevartoju. Tiek daug keliaujant, turint tokį darbo ritmą, tai tiesiog neįmanoma“, - pripažino Marijus.
„Walking With Elephants“ nėra įprastas kūrinys, kokie šmėžuoja „topuose“. Jokio vokalo, pagrindinis motyvas - keistas žemas garsas, išgautas „kryžminant“ tromboną ir tūbą. Klausytojai jau spėjo tai praminti dramblio trimitavimu - kūrinio pavadinimas lietuviškai reiškia „pasivaikščiojimas su drambliais“.
„Kūrinys gimė prieš dešimt mėnesių čia, Vilniuje. Kurdamas jį iš tiesų įsivaizdavau dramblius.
Atvirai - manau, kad kai kurie šio kūrinio sprendimai yra neįprasti ir nauji elektroninėje muzikoje. Turbūt dėl to jis ir išpopuliarėjo, nors, žinoma, prisidėjo ir labai gera vadybos komanda, BBC radijo palaikymas“, - svarstė Marijus.
Internautai liaupsina ir Didžiojoje Britanijoje nufilmuotą kūrinio klipą, kuriame juodus ir baltus kombinezonus apsitempę žmonės nardo vandenyje lyg delfinai.
„Yra tokių klausimų - o kodėl klipe nėra dramblių? Buvo gal penki klipo idėjos variantai. Pavyzdžiui, filmuoti Detroite, o gal Tailande - su drambliais. Bet tas, kuris dabar įgyvendintas, man pasirodė geriausias“, - pasakojo Marijus.
Lietuvoje kol kas nebuvo nė vieno „Ten Walls“ pasirodymo. Užkulisiuose sklando įdomūs gandai - didmiesčių klubai labai norėtų pasikviesti Marijų, tačiau jo honoraras - jau vakarietiškas ir sunkiai „įkandamas“ lietuviams.
Į detales apie uždarbį Marijus nesileidžia. Tik patikina, kad problemų dėl pinigų dabar neturi, o koncertas Lietuvoje tikrai bus. Ir bus išskirtinis - tik kol kas per anksti apie jį pasakoti spaudai.
„Nemėgstu pasakoti to, kas dar nepadaryta. Tikrai nėra taip, kad nenoriu groti Lietuvoje. Atvirkščiai - labai noriu. Tai - mano šalis“, - šyptelėjo Marijus.
Kalbėjomės, šią savaitę jam vos porai dienų sugrįžus į Lietuvą - ir tie sugrįžimai dėl koncertų užsienyje grafiko tampa vis retesni.
Tačiau naują įrašų studiją Marijus ruošiasi įsirengti būtent Vilniuje, buto kitose šalyse irgi dar nesieško.
„Galbūt kažkur persikraustysiu kitai vasarai. Tai - festivalių metas, daug pasirodymų, kai reikia blaškytis iš vienos šalies į kitą, o susisiekimas lėktuvais iš Vilniaus - vis dar sudėtingas.
Kartą teko skristi iš Vilniaus į Helsinkį, iš ten - į Londoną, o iš ten - į Keiptauną. Galbūt vasarai dėl patogumo persikelsiu į Amsterdamą, Londoną ar Frankfurtą. Arba Italiją - įsimylėjau tą šalį.
Bet mylimiausia išlieka ir išliks Lietuva. Man labai gera iš Niujorko, Šanchajaus, Stambulo ar kito didmiesčio grįžti čia“, - sakė M.Adomaitis.
Tiesa, artimiausiu metu dirbti su Lietuvos atlikėjais jis neketina - tiesiog šiuo metu tam neturėtų laiko.
„Yra atlikėjų, kurie man patinka. Bet natūralu, kad dabar orientuojuosi į didesnę muzikos pramogų verslo erdvę. Jei jums pasiūlytų prodiusuoti, pavyzdžiui, brito Jameso Blake'o ar lietuvių artisto muziką, pasirinktumėte pirmą variantą. Ir tai normalu“, - nusijuokė Marijus.
Vis dėlto lietuviškas akcentas bus pabrėžtas „Ten Walls“ kūryboje. Besidomintys elektronine muzika europiečiai puikiai žino, kad Marijus yra iš Lietuvos, tai priminti jis ketina ir pirmajame „Ten Walls“ albume.
„Ten tikrai įdėsiu kūrinį, kuris vadinsis „12 brolių, juodvarniais lakstančių“. Ir man nusispjaut, jei kas Anglijoje ar Vokietijoje nesupras to pavadinimo“, - pažadėjo M.Adomaitis.
Kodėl jam pasisekė tai, apie ką daugelis lietuvių artistų tik svajoja?
Į šį klausimą atsakyti Marijui nelengva, tačiau atsakymo galima ieškoti jo istorijoje. Dar prieš keliolika metų jis siuntė savo kūrybą užsienio leidykloms ir nenuleisdavo rankų, negavęs atsakymo.
„Buvo prodiuserių, kurie sakydavo - ko tu ten tais savo menais užsiimi, štai, mes dirbame su muzikiniais realybės šou ir litukus uždirbame, tu irgi taip gali.
Tiesiog nesusiviliojau tais lengvai uždirbamais litais. Dariau savo ir buvau užsispyręs. Reikia atkaklumo ir tikėjimo tuo, ką darai. Dabar turiu rezultatą“, - šyptelėjo į aukščiausią muzikos lygą įsibrovęs lietuvis.
"Ten Walls" hitas Didžiosios Britanijos populiariausiųjų dešimtuke - "Walking With Elephants":
