Paklauskite prancūzų, su kuo jie sieja Lietuvą, ir beveik galima garantuoti – daugiau negu pusė pirmiausia paminės 2003-iųjų liepos dramą Vilniuje.
Prancūzų roko dievukas, grupės „Noir Désir“ lyderis B.Cantat tada Vilniuje susikivirčijo su mylimąja – žinoma aktore Marie Trintignant, kuri Lietuvoje kūrė vaidmenį filme.
Pavydas, alkoholis, aistros – netrukus pasipylė smūgiai.
Viskas baigėsi M.Trintignant mirtimi ligoninėje po keleto dienų ir 2004-aisiais B.Cantat skirta 8 metų nelaisvės bausme.
Spalio mėnesį B.Cantat pradės beveik 30-ies koncertų gastroles, kurių metu gros keliose valstybėse.
Visi bilietai į tris koncertus prestižinėje Paryžiaus salėje „L’Olympia“ išparduoti. Ir taip greitai, kad teko skelbti papildomą pasirodymą triskart didesnėje arenoje „Le Zenith“.
Prancūzija atleido savo auksiniam roko vaikinui?
Ne viskas taip paprasta. Tačiau akivaizdu – 50-metis Bertrand’as vėl yra žvaigždė.
Anksčiau išėjo iš kalėjimo
Iki to tragiško vakaro B.Cantat populiarumas Prancūzijoje buvo neginčijamas. „Noir Désir“ buvo ryškiausia tos šalies grupė, nuolatos rinkdavusi pilnas arenas, 2001 m. laimėjusi prizus už geriausią prancūzišką roko albumą ir vaizdo klipą.
Bertrand’as buvo lyginamas su JAV grupės „The Doors“ lyderiu Jimu Morrisonu – labiau ne dėl muzikos, o dėl pozos, mįslingo, poetiško ir kiek pasipūtėliško roko dievuko įvaizdžio.
2007-ųjų spalio 16-ąją jis išėjo iš kalėjimo neatlikęs visos bausmės – buvo paleistas lygtinai. Vien šis sprendimas sukėlė daug diskusijų.
Su smurtu prieš moteris kovojančios organizacijos garsiai piktinosi, net kreipėsi į tuometį šalies prezidentą Nicolas Sarkozy, kad ankstyvas dainininko paleidimas būtų persvarstytas, bet nieko nepešė.
Kelyje – dar viena mirtis
Išėjęs iš kalėjimo B.Cantat porą metų elgėsi tyliai – nekomentuoti bylos, netgi neužsiminti apie ją kūryboje buvo viena lygtinio paleidimo sąlygų.
Netruko pasklisti žinia, jog dainininkas nori atgaivinti savo muzikinę karjerą.
Įrašų studijoje jis pradėjo rengti dainas su „Noir Désir“ nariais – kalbėta apie naują albumą, o gal ir gastroles.
2010-ųjų pradžioje dainininką sukrėtė tragedija – nusižudė jo žmona Krisztina Rady, su kuria B.Cantat susilaukė dviejų vaikų.
K.Rady palaikė vyrą per teismą Vilniuje, nors dainininkas ją su kūdikiu ant rankų paliko dėl M.Trintignant.
Naktį, kai nusižudė K.Rady, dainininkas miegojo tuose pačiuose namuose.
Tuoj pat pasipylė raginimai apklausti B.Cantat, mat K.Rady buvo prasitarusi – patiria psichologinį buvusio sutuoktinio smurtą.
„Jis kitiems matant su manimi elgiasi taip, kad baisu pasakoti“, – prancūzų spauda citavo K.Rady žodžius, neva pasakytus artimiesiems.
Tačiau ši istorija pamažu nutilo. O B.Cantat ir toliau svajojo apie muziką.
Sugrįžimą lydėjo protestai
Dainininko planams 2010-ųjų pabaigoje smūgį sudavė artimiausias bendražygis – gitaristas Serge’as Tessot-Gay.
Jis paskelbė, kad palieka „Noir Désir“. Ir mįslingai užsiminė, kad dėl to kalti jo ir Bertrand’o ne tik muzikiniai, bet ir žmogiški bei moraliniai skirtumai.
Vos po dienos buvo pranešta, kad „Noir Désir“ iširo.
Tais metais B.Cantat vis dėlto sugrįžo į sceną – su kita muzikantų komanda netikėtai surengė pasirodymą nedideliame festivalyje greta Bordo miesto. Žiūrovų – tik 2 tūkstančiai.
Publika buvo apstulbusi, tačiau Bertrand’ą pasitiko plojimais, o jis nuo scenos prisipažino: „Gera sugrįžti pas draugus.“
Užkulisiuose tuo metu dėjosi tikras pragaras. Belgų dainininkė Helena Noguerra atsisakė koncertuoti sužinojusi, kad dainuos B.Cantat.
Jos sesuo, pažinojusi M.Trintignant, prancūzų laikraščiui „Sud Ouest“ pasakė: „Bertrand’as – narcizas iškrypėlis.“
2011-aisiais debesys virš B.Cantat galvos tvenkėsi toliau. Dainininkas įrašė muziką spektakliui pagal Sofoklio kūrybą, kuriame ketino pats dainuoti.
Pasirodymai turėjo vykti Monrealyje, tačiau kai kurie Kanados politikai sukilo ir paragino neįleisti B.Cantat į šalį.
Pasirodymai buvo atšaukti, tačiau spektakliui sukurtą muziką B.Cantat išleido albume „Choeurs“.
Staigi populiarumo banga
Muzika sulaukė mažai dėmesio, tačiau B.Cantat jau planavo savo didįjį sugrįžimą. Publika jo sulaukė pernai, kai dainininkas paskelbė apie savo naują projektą – duetą „Détroit“ su bosistu Pascaliu Humbert’u.
Tai įrodo, kad senos draugystės nerūdija – juk su Pascaliu grupėje „Passion Fodder“ Bertrand’as grojo nuo 1985 iki 1991 metų. Dabar jie vėl kartu.
Senas bičiulis nepabūgo dainininką lydinčių nemalonių etikečių.
Iš pradžių atrodė, kad tai bus baisi nesėkmė. Debiutinį albumą „Horizons“ grupė ketino išleisti Tarptautinę smurto prieš moteris dieną. Kritikai tiesiog pasiuto – nejaugi muzikantai nusprendė tyčiotis?
Bet atrodo, kad tai tebuvo kvailas neapsižiūrėjimas. Išleidimo data buvo perkelta – vos pasirodęs albumas šovė į antrąją Prancūzijos perkamiausiųjų sąrašo vietą, į „topų“ dešimtukus pakilo Belgijoje ir Šveicarijoje.
Kritikai nė nežinojo, ką apie tai rašyti. „Vertinti Bertrand’o muziką, žinant jo istoriją, yra sudėtinga“, – pripažino prancūzų dienraštis „Le Figaro“.
Tačiau vis tiek vertino. Ir vertino teigiamai – buvo pagirtas „tamsiai depresyvus“ muzikos skambesys ir „akivaizdus talentas“.
Pasigedo atgailos
Albumo pasirodymą lydėjo vienintelis B.Cantat interviu – po dešimties metų pertraukos.
Žurnalui „Les Inrocks“ dainininkas prisipažino – tą lemtingą naktį, kai M.Trintignant buvo nuvežta į ligoninę, jis norėjo nusižudyti, netgi buvo pasiruošęs skutimosi peiliukus venoms persipjauti.
Bet išgėrė tiek daug vaistų, kad prarado sąmonę.
„Neneigiu to, ką padariau. Žinau, kad nebeįmanoma to pataisyti“, – sakė dainininkas.
Tačiau jis piktinosi, kad yra vaizduojamas kaip moterų skriaudikas ir nekentėjas, užsiminė, jog jo įvykių versija vis tiek liks paslaptis, – esą niekas jos nenori girdėti. Apie K.Rady savižudybę jis apskritai atsisakė kalbėti.
Šis interviu vėl sudraskė jau pradėjusius gyti randus.
Feminisčių organizacijos komentavo, jog dainininkas neatrodo itin besigailintis dėl M.Trintignant nužudymo, o labiausiai rūpinasi savo įvaizdžiu.
M.Trintignant tėvas, legendinis prancūzų aktorius Jeanas Louis Trintignant’as, šį interviu komentavo trumpai: „Maniau, jis nusižudys. Tačiau jis to nepadarė. Tai jo problema.“
Paskatinti albumo sėkmės, „Détroit“ muzikantai šiais metais jau surengė kelias dešimtis pasirodymų, o rudenį vėl leisis per koncertų sales.
B.Cantat scenoje – besišypsantis ir pasitikintis savimi.
Į daugumą jo koncertų parduodami visi bilietai. Publika šėlsta – atrodo, kad B.Cantat nusikaltimas jau išstumtas iš gerbėjų atminties.
Praeitis – jau pamiršta?
Pavasarį pirmasis „Détroit“ koncertas vyko nedideliame Prancūzijos mieste Klermone-Ferane.
Po poros mėnesių ten viešėdamas klausinėjau šio koncerto rengėjų, ar publika jaučiasi gerai, eidama klausytis B.Cantat.
Juk dar prieš porą metų apklausos rodė, kad trys ketvirtadaliai prancūzų nepritaria jo sugrįžimui į sceną.
Sulaukiau atsakymų, kuriuose skambėjo ir Lietuvos pavadinimas.
Anot „La Cooperative de Mai“ salės, kurią savo sugrįžimui pasirinko Bertrand’as, valdytojų, tęsti sėkmingą karjerą jam leidžia trys priežastys.
Pirmoji – tai, kad jis, daugelio prancūzų nuomone, jau atkentėjo už savo nusikaltimą. Tiek ant kalėjimo gultų, tiek matydamas savo karjeros griūtį, tiek gedėdamas mylimosios.
Antroji – pats nusikaltimo pobūdis.
Apklausiamas B.Cantat teigė, kad į beprotišką poelgį jį pastūmėjo meili žinutė, kurią iš buvusio vyro gavo M.Trintignant.
„Tiek Bertrand’as, tiek Marie buvo bohemiško būdo. Žinote, visi tie painūs meilės reikalai, aistros, pavydas.
Sunku vertinti, kas vyksta tarp tokius jausmus išgyvenančių vyro ir moters.
Prancūzai žino, kad aistra gali užtemdyti protą. Ir daug kas mano, kad visko apie šį konfliktą mes niekada nesužinosime“, – dėstė pašnekovai.
Trečioji ir galbūt mums įdomiausia – atrodo, kad pataisyti įvaizdį B.Cantat padėjo ir Lukiškių kalėjime praleistas laikas.
Prancūzijos žiniasklaidą pasiekė žinios apie baisias sąlygas kalėjime, kur roko žvaigždė praleido daugiau nei metus, – prieš dainininką perkeliant į kalinimo įstaigą Prancūzijoje.
„Gal tai skambės keistai, tačiau prancūzams jo tiesiog pagailo. Štai jis – vieną dieną dievinamas, o kitą – uždarytas į šaltą aptriušusią kalėjimo kamerą.
Bausmė dėl to atrodė dar griežtesnė“, – dėstė prancūzai.
Dainininkas tvirtino nenorėjęs žudyti
2004-aisiais teisme Vilniuje B.Cantat neneigė, kad jo veiksmai sukėlė M.Trintignant mirtį. Tačiau tvirtino, kad mylimosios mirtis tapo tragišku atsitiktinumu.
Prokurorai teigė, kad Bertrand’as trenkė Marie 19 kartų. B.Cantat įrodinėjo, kad moteriai smogė 4 sykius.
B.Cantat buvo nuteistas už nužudymą, nors jo advokatas siekė, kad nusikaltimas būtų kvalifikuojamas kaip neatsargus gyvybės atėmimas.
B.Cantat teisme atsiprašė aukos artimųjų, tačiau jie iki šiol nenori jo matyti. M.Trintignant tėvas atsisako vykti į renginius, jei yra bent menkiausia tikimybė, jog juose dalyvaus B.Cantat.
„Détroit“ klipas "Droit Dans Le Soleil":
