Smagu, nes šie 12 kūrinių kelia viltį, kad su mūsų šalies roku viskas gali būti gerai. Ir kad „Antis“, „Bix“ ar „Poliarizuoti stiklai“ atėjus metui turės kam perduoti estafetę. Kai metų pabaigoje M.A.M.A. rinks geriausius roko atlikėjus, bus keista, jei pretendentų sąraše neatsiras vietos „Monkey Tank“ ir „Colours Of Bubbles“, bet, kita vertus, neskubėkim taip žiūrėti į priekį - gal per likusią metų dalį išlįs ir dar geresnių.
Manto Imbraso, Alano Segalio ir Vytauto Petkaus trijulė tikriausiai nesugebėtų parašyti akustinės baladės, net jei šiuos jaunus vyrus kankintų elektra ir prigrasintų keturias savaites versti klausytis „Naujų pupyčių“ dainų. Vienintelė užuomina į lėtesnį ritmą pasigirsta albumo pabaigoje - dainoje „Magnets“ (su tokiu depresijos užtaisu, kad prie jos turėtų rašyti psichologinės pagalbos telefono numerį).
Beveik visa kita šiame albume - tobulai sutverta tam, kas Didžiojoje Britanijoje vadinama „indie“ diskotekomis. Klubams, kur didžėjus jums tikrai nepaleis Rihannos, bet bus daug roko muzikos, pagal kurią galima visai linksmai kilnoti kojas.
Tiesa, vokalisto Manto manieros dažnai primena britų „Placebo“ lyderio Briano Molko balsą, o muzikoje atidesni klausytojai pastebės ne vieną nusilenkimą „Kings Of Leon“ ar net „Nirvana“ kūrybai. Daug sveiko pankiško pykčio, galingos gitarų „sienos“, rėksmingi priedainiai - dainos „Mass Media God“, „Back To The Sun“, „One Way Ticket“ turi visas savybes, kad iš „Monkey Tank“ koncerto išeitumėte šlapi kaip po geros sporto treniruotės.
Lietuvių užsispyrimas dainuoti angliškai kartais vis dar stebina - ir ne vien dėl skaitytojų, kurios paskambina į redakciją ir reikalauja išversti mūsų „eurovizinės“ dainos tekstą, nes kitaip „skambins prezidentei“. Bet net ir su šiuo reikalu „Monkey Tank“ stovykloje reikalai pusėtini - tekstai nėra tokie kvepiantys vaikų darželiu, kaip kai kurių kitų grupių. Žodžiu, pirmyn ir tegul tik nepraranda užsidegimo.
Įvertinimas - 8 iš 10.
Grupės vaizdo klipas „The Playground":
