Lietuvoje ne pirmą sykį koncertuosiančios C.Dulfer pamėgtas maršrutas beveik nesikeičia. Šeštadienį ji gros Klaipėdos Pilies džiazo festivalyje, o sekmadienį keliaus į Vilnių – koncertuos Valdovų rūmų kieme, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
Ne tik džiazo bei fanko muzikantė, bet ir dizainerė, mokytoja bei televizijos ir radijo žvaigždė – Olandijoje Candy vardą žino kiekvienas.
Tačiau moters, kuri vyrus žavi ne tik grojimu, bet ir seksualiu įvaizdžiu, šlovė seniai peržengė gimtinės ribas.
Laimėjimai – įspūdingi
1989-aisiais įrašytas lyriškas kūrinys „Lily Was Here” tapo Candy vizitine kortele. Melodija, kurioje olandės saksofonas susipina su britų dueto „Eurythmics” gitaristo Dave’o A.Stewarto instrumentu, skambėjo dešimtyse filmų, reklamos klipų ir TV laidų anonsų.
Tačiau atlikėjos biografijoje kur kas daugiau įspūdingų laimėjimų. Keliolika albumų, pasirodymai su Madonna, Prince’u ir „Pink Floyd”, TV laidų vedėjos darbas, gastrolės visame pasaulyje – Candy tikrai turi kuo pasigirti.
Linksma, daug bendraujanti, nuotraukomis iš savo namų su gerbėjais besidalijanti C.Dulfer yra ryški kaip popmuzikos žvaigždė – šiuo požiūriu džiazo pasaulyje ji yra išskirtinė atlikėja.
Kritika dėl seksualumo
Dar pirmasis jos albumas „Saxuality” sukėlė tikrą audrą – jo pavadinimas buvo dviprasmis, galėjo reikšti ir „seksualumą”. Su trumpu sijonėliu koncertuojanti artistė buvo kritikuojama, kad dėmesį stengiasi patraukti išvaizda, tačiau net ir didžiausi skeptikai negalėjo nuneigti jos talento.
„Įrašų leidėjai sakė, kad esu beprotė, kad mano albumą pirks tik iškrypėliai. O man buvo nusispjauti, nenujaučiau, kad albumas bus parduotas kelių šimtų tūkstančių tiražu, maniau, jo reikės tik keliems šimtams draugų.
O dėl iškirpčių – esu moteris ir tai rodau, kodėl gi neturėčiau to daryti? Džiazas ir seksualumas – suderinami. Žinau, kad esu rimta muzikantė, ir mano klausytojai žino.
Nuotraukose mėgstu atrodyti gerai. Tai paskutinė stadija, kai galiu kontroliuoti savo išvaizdą. Scenoje prakaituoju, negaliu net šypsotis, nes turiu tą daiktą burnoje”, – sakė C.Dulfer.
Rūmus užlies džiazas
Garsaus džiazmeno Hanso Dulferio dukra – pirmoji užsienio džiazo žvaigždė, surengsianti koncertą Valdovų rūmų kiemelyje.
„Geras, šito nežinojau. Tada koncertas bus dar ypatingesnis. Pažadu, kad šis vakaras puikiai tiks vasarai – turime daug ritmingos, pakilios muzikos, kurioje jaučiami ir repo, ir fanko elementai”, – „TV antenai” žadėjo Candy.
2011-aisiais plokštelę „Crazy” išleidusi C.Dulfer šiuo metu ruošia jos tęsinį – keletą naujų kūrinių planuoja būtinai pagroti ir lietuviams. O kol kas su ja kalbamės ne tik apie muziką, bet ir apie darbą „X Faktoriuje” bei batų kolekciją.
– Jūsų koncertų grafike – daugybė skirtingų pasirodymų. Su Vanu Morrisonu, Oleta Adams, projektu „Ladies Of Soul”, savo grupe. Ar tai neišblaško? – „TV antena” paklausė Candy.
– Man tai patinka. Mane lengvai užklumpa nuobodulys. Kai groji su įvairiais žmonėmis, yra lengviau, nesikoncentruoji į vieną dalyką.
Todėl mėgstu ne tik groti. Pernai sukūriau drabužių liniją kompanijai „Mexx”, kartais vedu radijo laidas, taip pat esu keleto kultūros fondų ir festivalių patarėja.
Man 44-eri, tiek daug metų esu su muzika, mėgstu panaudoti savo patirtį įvairiose srityse. Jei užsiimčiau tik savo kūryba, būtų liūdna. Aišku, kartais būnu tokia užsiėmusi, kad pati save keikiu, kam tiek visko prisigriebiau. Kita vertus, tai kur kas geriau nei tinginiauti.
– Ar jūs apskritai kada nors atostogaujate? Ir ar į atostogas pasiimate saksofoną?
– Ilsėtis keliauju retai. Man pasisekė, kad daugelis koncertų, kuriuose groju, vyksta įdomiose vietose. Pavyzdžiui, atogrąžų šalyse, kur gaunu kelias laisvas dienas ir galiu pasimėgauti saule paplūdimyje. Kasmet sausį groju džiazo kruize, kuris keliauja po Karibų jūrą. Nuostabiausias darbas pasaulyje.
Pernai dvi savaites atostogavau Pietų Prancūzijoje. Ne, saksofono nepasiėmiau, nes viešbučio administracija įspėjo, kad groti kambaryje nėra pats geriausias užsiėmimas – kaimynai supyktų.
Man ir pačiai patinka pabėgti nuo savo instrumento. Kai padedu saksofoną į šalį, ateina daug šviežių idėjų. Net pati nežinau, kodėl taip yra.
– Kai kalbėjomės prieš porą metų, minėjote, kad mada – viena didžiausių jūsų aistrų. „Mexx” kolekciją jau sukūrėte, ar jau galvojate apie šių darbų tęsinį?
– Taip. Tiesa, su „Mexx” tikriausiai nebedirbsime – pasikeitė kompanijos vadovai, jie nori eiti nauja kryptimi.
Kalbuosi su keliomis kitomis kompanijomis. Kol kas niekur neskubu. Man kurti drabužius – toks pat įdomus užsiėmimas, kaip ir groti. Smagiausia, kad tie mano sukurti drabužiai patiko daugeliui žmonių – tai labai pamalonino.
Turiu tiek daug idėjų, bet kol kas nesu linkusi investuoti savo lėšų į drabužių verslą – noriu išsaugoti santaupas.
– Muzikantai retai būna geri verslininkai.
– Teisybė. Sunkiausia verslo dalis – kartais turi būti kietas ir griežtas.
Norėčiau manyti, kad moku elgtis su pinigais, bet kad sudarytum gerą sandorį, privalai ne visada elgtis taip, kaip nori, galvoti tik apie pinigus. Man tai būtų sunku.
Manau, mano stiprioji pusė yra kūryba – galiu prisėsti ir per porą dienų pagimdyti daugybę beprotiškų idėjų. Ne tik muzikinių – pavyzdžiui, bendradarbiauju su viena rinkodaros agentūra, kuri nuolat naudojasi mano patarimais. Vis dėlto derėtis su fabrikais – ne mano stichija.
Jei turėčiau savo drabužių verslą, turbūt tektų apsigyventi Azijoje, kur tie drabužiai siuvami, o aš to nenoriu.
Kita vertus, jei jau prabilome apie pinigus, didžiuojuosi, kad nesusigadinau karjeros, vis dar groju tai, kas man patinka, gerai gyvenu iš to – ir taip elgiuosi nuo trylikos metų. Lengva užsidirbti grojant muziką, kurios nemėgsti. Man netenka taip elgtis.
Kartais susimąstau, kad visa mano karjera – įspūdingas projektas. Kai paauglystėje pradėjau eiti šiuo keliu, mano motina metė darbą ir padėjo man, paaukojo tam didelę savo gyvenimo dalį. Padeda iki šiol. Juk reikalai galėjo neišdegti, bet viskas susiklostė gerai.
– Vadinasi, jei už didelę sumą jums pasiūlytų pasirodyti, pavyzdžiui, „Eurovizijoje”, nesutiktumėte?
– Sunku pasakyti. Kasdien tenka priimti sprendimus, ir pinigai nėra paskutinėje vietoje. Man pasisekė, nes mėgstu jaunimo muziką, patinka elektroninis skambesys, dainos, kurias girdžiu per radiją. Mane kartais kaltina, kad groju komercinę muziką, bet iš tiesų ji man tiesiog patinka.
Kartais įsiveliu į kokį projektą tik dėl to, kad už jį gerai sumokės, mano grupė turės darbo. O pradėjus paaiškėja, kad jis smagus ir geras.
– Buvote viena iš TV šou „X Faktorius” teisėjų ir mokytojų Olandijoje. Jums patiko šis darbas?
– Kai „X Faktoriaus” kūrėjai atėjo pas mane, laida Olandijoje išgyveno krizę. Buvo svarstoma ją nutraukti arba sugalvoti ką nors nauja, keisti laidos stilių. Tai buvo įdomi akimirka pasakyti „taip”.
Man patinka mokyti, padėti jauniems muzikantams yra vienas mėgstamiausių mano užsiėmimų. Jie mane dažnai susiranda ir prašo patarimų – ir dėl repertuaro, ir dėl teisinių karjeros reikalų.
„X Faktorius” buvo savotiškas to tęsinys. Ir, beje, mums puikiai sekėsi.
Nauja olandiška šou versija buvo tokia gera, kad vienas jos sumanytojų Simonas Fulleris visus užkulisių žmones nusivežė į Londoną ir Los Andželą – kad pamokytų vietinius projekto kūrėjus.
Galima sakyti, sukūrėme naują modelį. Nežinau, ar sutikčiau tai daryti dar vienus metus. Džiaugiuosi, kad parodžiau, jog esu gera mokytoja. Bet iš esmės televizija – ne meno, o pinigų kūrimo mašina.
Kai kas mane ten nuvylė – pavyzdžiui, buvo žadama, kad visiems dalyviams pritars gyvai grojanti grupė, bet tai galiausiai neįvyko, nes pritrūko pinigų.
Mane retai pamatysite televizijos eteryje, nors galėčiau filmuotis kasdien – tiek daug kvietimų sulaukiu. Priimu tik tuos, kurie man atrodo verti dėmesio.
– Turite sužadėtinį. Vestuvės – svarbiausias artimiausias planas?
– Ne, svarbiausia man – groti su savo grupe. (Juokiasi.)
Stengiuosi nieko pernelyg neplanuoti, pastaruosius keletą metų tiesiog leidžiu gyvenimui tekėti savo vaga. Ir puikiai sekasi – šįmet turiu daugiau koncertų nei pernai. Šiuo gyvenimo laikotarpiu esu rami, atsipalaidavusi, nejaučiu jokios įtampos.
– Neseniai moterims sukėlėte pavydą, interneto dienoraštyje parodžiusi įspūdingą savo batų kolekciją. Kiek porų turite?
– Geras klausimas. (Kvatojasi.) Kaip tik esu spintoje, kur tie batai sudėti. Šeima, kuri anksčiau gyveno šiame name, čia buvo įrengusi kambarį savo dviem sūnums, o dabar visą tą erdvę užima mano batai ir drabužiai.
Tiesą sakant, kai gražiai išdėlioju, gal tų batų ir atrodo daug, bet turiu draugių, kurios jų turi tikrai daugiau. Sakyčiau, turiu maždaug 50 porų.
Batai – mano aistra. Be to, turiu pasiteisinimą. Kai groju saksofonu, negaliu šypsotis, jaučiu, kad instrumentas užstoja mano drabužius. Vis dėlto noriu atrodyti įspūdingai, todėl turiu pirkti išskirtinius batus, kurie krinta į akis.
Šiuo požiūriu mane įkvėpė legendinis džiazo muzikantas Milesas Davisas. Būdama keturiolikos apsilankiau jo koncerte. Jis buvo genialus muzikantas, be to, pasižymėjo puikiu mados pojūčiu, visada vilkėjo labai „kietus” drabužius, nešiojo madingus akinius nuo saulės.
Tarp kitko, dėl savo noro gražiai rengtis sulaukdavau ir kritikos. Dabar jau normalu, kad džiazo muzikantai stengiasi pasipuošti, bet karjeros pradžioje man sakydavo: „Ką tu darai, tavo muzika turbūt nepakankamai gera, kad stengiesi dėmesį atkreipti drabužiais?” Man visada atrodė – jei nori kurti šiuolaikinį meną, turi ir atrodyti šiuolaikiškai.
