„Gilumon“ - šio klubuose ir festivaliuose jau neblogai „prasisukusio“ dueto debiutinis albumas su septyniais studijoje ir vienu koncerte įrašytu kūriniu. Suburta nebloga muzikantų komanda groja fanko, džiazo ir bliuzo ritmus, o dainoje „Požemis“ net skamba citatos iš norvegų kompozitoriaus Edvardo Griego kūrybos, bet dauguma šio albumo juk klausysis tikrai ne dėl to.
Grupės koziris - humoras ir lengvumas, su kuriuo ilgus tekstus vynioja Rokas. Čia ir slypi pirmasis pavojus - įrašyti studijoje jo monologai atrodo kiek pernelyg iščiustyti ir tvarkingi, koncertuose jie skamba kur kas gaivališkiau.
Kita vertus, bent pusės dainų tekstai nusipelno pagarbos. „Tamsiai šviesiai“ - puiki dabartinės visuomenės kritika. Su pastebėjimais, jog šiais laikais vargu ar kas susirinktų į Baltijos kelią, dūriais Seimui ir kyšininkams ir blaivia išvada: „Mus vienija tik krepšinis ir tik tada, kai laimim“.
„Mes laimėsim“ - pamokėlė, koks blogas dalykas yra godulys, „Daina apie nelaimingą meilę“ taip išsišaipo iš negabių reperių, jog pritardamas tikriausiai linguotų ir didžiausias šios muzikos „mylėtojas“ Algis Ramanauskas. Vėliau duetas net leidžia sau (tiesa, švelniai) supeikti „G & G Sindikatą“, kas Lietuvos hiphope yra šiek tiek neįprasta.
Gerą įspūdį kiek gadina pabodusios klišės - jau kiek pabodę pagraudenimai, jog „geros muzikos netransliuoja radijas“, ar maksimalizmo kupinas pažadas „kurti ne dėl litų“. Tačiau esmės tai nekeičia - „Jama & W“ sukūrė padorią savo kūrybos vizitinę kortelę, kuri ne vieną turėtų suintriguoti užsukti į koncertą ir pamatyti, kaip šis minčių srautas kuriamas tiesiog prieš akis.
Įvertinimas - 7 iš 10.
Kūrinys „Daina apie nelaimingą meilę“:
