„Noriu parnešti šią sceną į savo šalį. Bet nenoriu pirmas dainuoti finale, prašau, nereikia“, - susirinkusiems žurnalistams sakė Armėnijos atlikėjas Aramas Mp3, pradėjęs pirmąjį pusfinalį. Tačiau burtų traukimas lėmė, kad jis vis dėlto pasirodys pirmoje finalo dalyje.
„Turiu nuojautą, kad vis dėlto vėl būsiu pirmas“, - atsiduso armėnas. Galutinę finalo pasirodymų tvarką po antrojo pusfinalio sudėlios „Eurovizijos“ režisieriai.
Islandai „Pollaponk“ pasakojo apie savo dainos „No Prejudice“ siunčiamą žinią. „Mes dirbame mokytojais pradinėje mokykloje. Vaikai ateina, neturėdami jokių išankstinių blogų nuostatų apie kitus žmones ir reiškinius. Suaugusiųjų darbas – sekti jų pavyzdžiu“, - sakė atlikėjai.
Vengras Andrasas Kallay-Saundersas taip pat akcentavo savo dainos „Running“ tekstą. Jis – apie skriaudžiamus vaikus. „Tai vyksta visame pasaulyje, turime atkreipti dėmesį. Ir dar pasakysiu – jei mes čia visi sugebame susitarti, susitarti gali ir visas pasaulis“, - sakė dainininkas.
Juodkalnijos atstovas Sergejus Cetkovičius tiesiog džiaugėsi, kad pateko į finalą. Šįmet šiai valstybei tai pavyko pirmą sykį – penki ankstesni bandymai buvo nesėkmingi. „Gaila, kad šįmet čia nebus Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos. Dainuosiu už jas visas“, - žadėjo Sergejus.
San Marino dainininkė Valentina Monetta visiškai nesivaldė. Dainininkė „Eurovizijoje“ dalyvavo trečius metus iš eilės – du ankstesnius kartus patekti į finalą nepavyko.
Džiaugsmą dainininkė reiškė, garsiai klykdama ir rėkaudama tiesiai į mikrofoną – galiausiai už tai atsiprašė.
„Nenorėjau nulipti nuo tos scenos“, - prisipažino švedė Sanna Nielsen, į „Euroviziją“ patekusi aštuntuoju bandymu.
Bene labiausiai žurnalistus domino ukrainietė Marija Jaremčiuk. Švedų žiniasklaida jos klausė, ką šis patekimas į finalą reiškia įvykių Ukrainoje, ypač Kryme, fone.
„Aš labai didžiuojuosi savo šalimi. Niekada nepamirštu, kad esu ukrainietė. Scenoje stoviu ne viena – už manęs 46 milijonai ukrainiečių.
Tačiau konkurso nereikėtų sieti su politika“, - diplomatiškai atsakė atlikėja.
Rusų žurnalistas jai uždavė gana netaktišką klausimą. Pagyręs Marijos grožį, jis pastebėjo, jog Ukraina visada į konkursą siunčia žavias merginas.
„Kada jūs atsiųsite vaikiną? 2024-aisiais?” - ironiškai klausė spaudos konferencijos dalyvis.
„Tai – ne spėliojimų konkursas“, - jo prakalbą supeikė konferencijos vedėja.
„Ačiū už komplimentą Ukrainos moterų grožiui“, - teatsakė Marija.
