Kopenhagos centre simboliškai pažymėta „Eurovizijos“ gerbėjų mylia – pagrindinę pėsčiųjų gatvę papuošė vėliavos su įvairių metų laimėtojų vardais ir jų dainų pavadinimais. Aikštėje prie miesto rotušės, kur sekmadienį raudonuoju kilimu žengs „Eurovizijos“ dainininkai, stovi laikrodis, skaičiuojantis minutes iki konkurso pradžios.
Tačiau tai – gražus fasadas. O pažvelgus į užkulisius akivaizdu – Lietuvos atstovė Vilija Matačiūnaitė šįmet atvyko ne į tokią „Euroviziją“, kokią ją Atėnuose drebino „LT United“ ar Maskvoje matė Sasha Songas.
Dalyvių nuolat mažėja
„Eurovizijoje“ kitą savaitę susirungs 37 valstybių dainininkai ir grupės. Tiek mažai jų pastarąjį sykį buvo 2006-aisiais, kai konkurse buvo rengiami ne du, o tik vienas pusfinalis.
Nuo 2011-ųjų, kai Vokietija sugebėjo į „Euroviziją“ privilioti 43 valstybes, dalyvių kasmet mažėja. Ir tai tik vienas „Eurovizijos“ krizės ženklų.
Šešiomis šalimis daugiau ar mažiau – koks skirtumas? Skirtumas yra. Ne tiktai dėl to, kad valstybių atsisakymas dalyvauti mažina susidomėjusiųjų auditoriją. Visos „Eurovizijoje“ dalyvaujančios šalys moka didelį starto mokestį, kuris sudaro svarią dalį konkurso rengimo sąnaudų.
Būtent finansinius sunkumus kaip priežastį nurodė šįmet į kvietimą neigiamai atsakiusios Bulgarija, Andora, Kipras, Bosnija ir Hercegovina, Serbija.
Pastarosios atvejis itin įdomus – 2007-aisiais „Euroviziją“ laimėjusi šalis šįmet jau nebenori skirti šiam konkursui dėmesio.
Čekai rėžė atviriau – pinigų gal ir surastų, tačiau dalyvauti tiesiog nenori. Mat konkursą šalyje mažai kas žiūri, o ankstesni bandymai dalyvauti gerų rezultatų nedavė.
Jau antrus metus į „Euroviziją“ nevyksta ir turkai – atviraudami, kad juos tiesiog „užkniso“ pasikeitusios taisyklės, pagal kurias laimėtoją lemia ne tik žiūrovai, bet ir komisija.
Ankstesnis modelis šaliai, kurios emigrantai išsibarstę po visą žemyną, buvo tiesiog parankesnis.
Jokia paslaptis, kad ant pasitraukimo ribos balansuoja ir latviai – keletą metų iš eilės į finalą nepatekusios šalies atstovų kantrybė pradeda sekti.
Priežastys skirtingos, tačiau rezultatas aiškus: užkulisiuose atvirai pasakojama, kad šiais metais dalyvių starto mokestis buvo padidintas, ir nemenkai.
„Yra šalių, kurios nesuka galvos ir dalyvauja, nes yra pripratusios, bet daugumą kitų tenka ilgai įkalbinėti. Tai tikra krizė. Vaikų „Eurovizijoje“ niekas nebenori dalyvauti. Suaugusiųjų konkurso padėtis ne tokia tragiška, bet ženklai kelia nerimą“, – „Lietuvos rytui“ sakė vienos didžiausių „Eurovizijos“ delegacijų atstovas.
J.Timberlake’o šou – svarbiau
Kitas grėblys, ant kurio lipa „Eurovizija“, – ją laiminčių valstybių požiūris.
Danija šiais metais konkursą rengia griuvėsius primenančioje aplinkoje – prieš 18 metų uždarytoje laivų statykloje, kurią vadina madinga ir įdomia erdve. Dainininkai į ją žengia dulkėtais batais, persirengimo kambariai – didelėje palapinėje.
Kopenhaga turi erdvę, kuri puikiai tiktų „Eurovizijai“, – stadioną „Parken“ su uždengiamuoju stogu, kuriame šis konkursas vyko 2001-aisiais.
Bet ši vieta atiduota kitiems renginiams. Pavyzdžiui, gegužės 6-ąją, kai laivų statykloje vyks „Eurovizijos“ pusfinalis, dešimtys tūkstančių danų linksminsis „Parken“ vyksiančiame JAV žvaigždės Justino Timberlake’o koncerte.
Savo areną „Eurovizijai“ siūlė ir Herningo miestas, bet konkursą pralaimėjo. Nieko baisaus – „Eurovizijos“ finalo dieną čia savo šou surengs britų dainininkas Robbie Williamsas.
Matant tokias pavardes afišose, peršasi mintis, kad baisokas pastatas „Eurovizijai“ buvo parinktas taupant ir „iš bėdos“.
Kai įvairių renginių pasirinkimas toks gausus, nenuostabu, kad „Eurovizija“ Kopenhagos gyventojams nekelia džiugios isterijos. Padarėme mažą eksperimentą – keturi iš penkių praeivių negalėjo pasakyti jų mieste vyksiančio didžiausio Europos dainų konkurso datos.
Taupymo nuotaikos
Kiek nukabinę nosį vaikšto ir konkurso gerbėjai, ir patys atlikėjai.
Prisiminimai apie vakarėlius, kuriuose laisvai liedavosi nemokami gėrimai, o artistų išdalyti suvenyrai netilpdavo į lagaminus, sklaidosi lyg dūmas.
Prieš keletą metų daugelis šalių laikė garbės reikalu išsinuomoti klubą ar barą ir surengti prisistatymo vakarėlį.
Ekonomikos sunkmetis pakeitė įpročius – vakarėlių šiemet rengiama labai nedaug, o pasireklamuoti norintys artistai sukasi iš padėties taip, kaip moka.
Baltarusių atlikėjas Teo – ne išimtis. Sukvietęs reporterius, jis su Lietuvos, Graikijos, Šveicarijos dainininkais bendravo vaikų žaidimų aikštelėje prie viešbučio, kuriame apsigyveno. Vėliau klegantis dainininkų būrys patraukė prie miesto centre esančio kanalo – čia buvo filmuojami keli televizijos reportažai. Štai ir viskas.
Galima palyginti: prieš keletą metų Gruzija savo vakarėliui išsinuomojo Oslo operos teatrą, o pernai Baltarusija šimtus svečių girdė ir maitino iki paryčių.
„Šiame mieste labai brangu linksmintis. Mes paprastai rengdavome vakarėlius, bet šįmet to tikrai nedarysime. Vien už gėrimus reikėtų pakloti fantastišką sumą“, – lrytas.lt sakė Azerbaidžano delegacijos atstovas.
