Tai, ką sekmadienį išgirs „Kaunas Jazz“ publika, šio festivalio rengėjai savo užrašų knygutėse planavo jau seniai.
Žinantiems užkulisius ne paslaptis - dar prieš keletą metų buvo pasklidęs džiugus gandas, kad amerikietė C.Wilson atvyks į Kauną. Derybos, pasakojama, „nulūžo“ paskutinę akimirką - kai dainininkė vis dėlto nusprendė kitaip.
Tąkart buvo galima kaltinti jos gastrolių grafiką, dėl kurio atlikėjai būtų tekę skristi į Lietuvą - o skrydžių lėktuvu, ne paslaptis, ši išskirtinė dainininkė stengiasi vengti.
Šįkart nesutrukdys niekas - savaitės pradžioje į Taliną atvykusi JAV žvaigždė jau yra pakeliui į Kauną, kur sekmadienį su savo grupe išeis į „Žalgirio“ arenos sceną.
Dainininkės vardas festivalio istorijoje atsidurs greta Bobby McFerrino, Dianne Reeves, Gregory Porterio ir kitų ryškiausių džiazo vokalistų. Pelnytai - žurnalas „Time“ kartą ją yra pavadinęs geriausia Amerikoje ne tik džiazo, bet apskritai visų stilių dainininke.
Pripažinusių jos talentą netrūksta džiazo pasaulyje. Cassandra per daugiau nei 30 metų trunkančią profesionalią karjerą dainavo su Wyntonu Marsaliu, Dave'u Hollandu, Billu Frisellu, Davidu Sanchezu ir daugybe kitų ryškiausių džiazo šviesulių.
Visa tai – greta 18 albumų, kuriuos ji įrašė lyderės vaidmenyje. Daugelyje jų skamba ir savaip interpretuoti kitų autorių kūriniai, ir pačios Cassandros parašyta muzika.
Maištinga ir originali - pasakyti, kad Cassandra yra tokia, būtų teisinga. Diplomuota komunikacijos mokslų specialistė metė šią karjerą vos ją pradėjusi - ir atsidavė muzikai.
Kai ja susižavėjo džiazo kritikai, moteris pradėjo dainuoti kantri ir bliuzo stiliais. Jos albumuose galima rasti visko - nuo to, kas visai gerai skamnėtų popmuzikos „topuose“, iki kūrinių, artimų avangardui. Gilus, žemas, į saldų liūną panardinantis Cassandros balsas tinka visiems šiems žanrams, o ji pati visai neskuba savęs padėti į vieną lentynėlę.
1995-ųjų albumo „New Moon Daughter“ viršelyje Cassandra įsiamžino nuoga iki pusės - tiesa, iš nugaros, tačiau toks elgesys džiazo atlikėjoms vis tiek buvo ir tebeišlieka neįprastas. Beje, šis albumas „Grammy“ ceremonijoje pelnė statulėlę už geriausią džiazo vokalą.
Apie dviejų „Grammy“ statulėlių laimėtojos asmeninį gyvenimą žinoma nedaug. Ji ištekėjusi du sykius, turi suaugusį sūnų Jerisą. Dabartinis Cassandros vyras - iš Dramblio Kaulo Kranto kilęs aktorius Isaachas de Bankole, Lietuvos žiūrovams turbūt geriausiai žinomas iš kultinio režisieriaus Jimo Jarmuscho filmų „Kava ir cigaretės“ ar „Šuo vaiduoklis: samurajaus kelias“.
Būdama 58-erių, atlikėja ir toliau keri žavesiu ir seksualumu. „Jos tiesiog neįmanoma neįsimylėti“, - skelbia JAV žurnalas „Downbeat“, daugybę sykių rinkęs C.Wilson geriausia džiazo atlikėja pasaulyje.
Scenos didmeistriai nėra patys paprasčiausi pašnekovai. Cassandra, kalbama, ne išimtis. Pasaulio džiazo festivalių užkulisiuose šnabždamasi apie sudėtingą artistės charakterį ir popžvaigždes primenančius poelgius - pavyzdžiui, griežtai „filtruoti“ į žiniasklaidą patenkančias jos nuotraukas arba viešbučiuose registruotis slapyvardžiu.
Atsakymai į seniai išsiųstus klausimus elektroniniu paštu atkeliavo, iki jos vizito telikus porai dienų. Nemaža dalis jų liko neatsakyti. Cassandra nesutiko pasidalyti mintimis apie kitų „Kaunas Jazz“ svečių kūrybą, savo asmeninį gyvenimą ar bendravimą su gerbėjais. Viskas, apie ką ji nori ir sutinka kalbėtis - jos pačios muzika.
Kita vertus, dainininkė ne kartą yra sakiusi, jog jau išaugo iš populiarumo žaidimų. Šiandien jai rūpi kiti dalykai. Atsakymus ji palydėjo filosofine mintimi: „Žemė yra turgus, dangus -- mūsų namai. Mes keliaujame iš žemės į dangų“.
Pretenzinga? Galbūt. Tačiau tūkstančiai dainininkės gerbėjų neleis sumeluoti - jos koncertai iš tiesų nuneša į kitas erdves.
- Tai bus pirmoji jūsų viešnagė Lietuvoje. Ko iš jo tikitės? - „Lietuvos rytas“ paklausė C.Wilson.
- Kol kas nė neįsivaizduoju, kaip viskas bus. Labai jaudinuosi ir džiaugiuosi, kad esu pas jus pakviesta. Lietuva man - tolima ir egzotiška Europos šalis. Visada ją taip įsivaizdavau.
- Koncerte, kurį išgirs ir „Kaunas Jazz“ publika, švenčiate savo albumo „Blue Light 'til Dawn“ dvidešimtmetį – greta kitų kūrinių atliekate visas jo dainas. Kuo jis jums ypatingas?
- Pirmiausia, jis man atvėrė daug durų ir yra labai mėgstamas mano publikos.
Be to, šis diskas pažymėjo mano muzikinės sąmonės didįjį pabudimą. Nuo tada viskas pasikeitė. Nuostabu turėti galimybę šią muziką vėl atlikti gyvai ir pasižiūrėti, kokią išmintį ji neša.
- Esate ne kartą sakiusi, jog nenorėtumėte savęs priskirti vienam žanrui. Tačiau apie jus dažniausiai kalbama kaip apie džiazo dainininkę. Ar tai erzina?
- Ne, tikrai ne. Kai mane vadina džiazo atlikėja, džiaugiuosi. Tačiau noriu visiems priminti, kad džiazas, mano supratimu, yra kur kas daugiau nei muzikos žanras. Tai požiūris, disciplina ir gyvenimo būdas. Nuoširdžiai tuo tikiu.
- Vienais metais išleidžiate kantri muzikos albumą, po to panyrate į bliuzą, vėl pasukate į džiazą. Jums tiesiog nuobodu prisirišti prie vieno žanro?
- Neatrastų dalykų paieška yra džiazo disciplinos esmė. Jei pamėginsi ilsėtis ant laurų ir įstrigti prie vieno saviraiškos būdo, nebeturėsi iššūkių ir nustosi augti. Nenorėčiau, kad taip man nutiktų.
- Kas jus įkvepia kurti? Ir kaip atrodo šis procesas – turite savų ritualų ar muzika gimsta gaivališkai?
- Galiu pasakyti tik tiek, kad geriausiai kurti sekasi naktį. O įkvėpimas ateina iš įvairiausių šaltinių. Tai gali būti gražus paveikslas ant sienos, gera knyga ar nuostabus gamtos kampelis. Visa tai išsilieja į dainas.
- Pasakojama, jog grupės U2 dainininkas Bono liko visiškai sužavėtas, kai išgirdo, kaip atliekate jo dainą „Love Is Blindness“. Neilo Youngo daina „Harvest Moon“ – dar vienas pavyzdys, kai paėmėte genialaus muzikanto kūrinį ir pavertėte jį savu. Kaip jūs pasirenkate kitų menininkų dainas, kurias įtraukiate į savo repertuarą?
- Manau, pačios dainos mane pasirenka. Jos tiesiog įsismelkia į mano pasąmonę ir atsisako pasitraukti, kad ir ką daryčiau. Pastebėjau vieną dalyką – dažniausiai tų dainų žodžiuose yra žinia ar potekstė, kuri mano pačios gyvenimui labai artima.
- Esate dainavusi su dešimtimis nuostabių atlikėjų – nuo Kurto Ellingo iki „The Roots“. Ar yra muzikantų, su kuriais dar nesate dirbusi, bet sutiktumėte akimirksniu?
- Norėčiau padirbėti su Nicku Cave'u (australų alternatyvaus roko žvaigždė – Red.). Jis tiesiog nuostabus!
– Koncertuojate jau keletą dešimtmečių. Ar šis darbas jus vis dar gali nustebinti?
- Kiekviena situacija – kitokia ir nauja. Stengiuosi išlaikyti tokį požiūrį. Nes tvirtai tikiu, kad kiekvieną dieną gimstame iš naujo.
- Prieš dvidešimt metų pasakėte: „Būdama moteris, džiaze esu prašalietė, todėl neprivalau laikytis jokių taisyklių“. Ar džiazas – vis dar vyrų pasaulis?
- Ne, jaučiu, kad šios muzikos scena gana smarkiai pasikeitė. Atsirado daugiau galimybių moterims pasireikšti ten, kur anksčiau be jokių klausimų valdė vyrai ir tik vyrai. Tai tikrai džiugina.
- Ar įmanoma apibūdinti publiką, kuri ateina į jūsų koncertus?
- Tai būtų tikrai sudėtinga. Bet galbūt sakyčiau, kad tai atviri naujovėms, laisvai mąstantys žmonės, kurie mėgsta tyrinėti giliausius širdies ir proto lūžius ir paklydimus.
- Esate laimėjusi daugybę apdovanojimų. Ar kuris iš jų jums yra ypatingas?
- Esu labai pagerbta, gavusi kiekvieną iš jų. Bet mano mėgstamiausias – mane pagerbianti žymė Misisipės bliuzo alėjoje. Ji yra Džeksono mieste, visai arti rajono, kuriame užaugau.
- Kaip saugote balsą ilgų kelionių metu?
-- Tai gana paprasta – nėra jokių ypatingų receptų. Stengiuosi kuo daugiau ilsėtis ir nuolat geriu vandenį. Taip pat stengiuosi kasdien rasti laiko ilgam pasivaikščiojimui.
- Kaip atrodo jūsų tipiška diena, kai nekoncertuojate ar nekuriate įrašų?
- Mano gyvenime nėra tipiškų dienų. Net tada, kai nedirbu, aš dirbu.
- Už kokias savo gyvenimo patirtis jaučiatės labiausiai dėkinga likimui?
- Už visas. Niekas nevyksta atsitiktinai.
Primins puikų albumą
* Kaune C.Wilson atliks muziką iš vieno geriausių savo albumų - 1993-aisiais išleisto „Blue Light 'til Dawn“.
* Šioje plokštelėje, kuri buvo pirmasis Cassandros įrašas garsioje leidykloje „Blue Note“, skamba jos atliekamos Roberto Johnsono, Vano Morrisono, Joni Mitchell ir kitų garsių atlikėjų kūrinių interpretacijos.
* Grupėje, kurią Cassandra subūrė šioms gastrolėms, groja ir du 1993-aisiais diską „Blue Light 'til Dawn“ įrašyti padėję muzikantai - bosistas Lonnie Plaxico ir gitaristas Brandonas Rossas.
* „Cassandra nemėgsta žvalgytis atgal, todėl tokios jos gastrolės - ypatingas įvykis džiazo pasaulyje. Europoje įvyks tik keliolika tokių pasirodymų, todėl jau dabar žinome, kad į koncertą atvyks nemažai džiazo gerbėjų iš užsienio", - sakė „Kaunas Jazz" rengėja Indrė Jučaitė.
Ištrauka iš C.Wilson pasirodymo:
