59-erių P.Metheny atvirai vadinamas geriausiu džiazo gitaristu pasaulyje. Į Lietuvą jis su grupe atvyks tiesiai iš Amerikos - penktadienį Vilniuje pradės gastroles po Europą, kurių metu pristato naujausią, JAV džiazo topuose pirmąją vietą pasiekusį albumą „Kin“. Artėjant šiam neeiliniam įvykiui Lietuvos muzikiniame gyvenime, kviečiame susipažinti su dešimčia dalykų, kurių galbūt nežinojote apie šį džiazo gigantą.
Jis turi tiek muzikos apdovanojimų, kad ir pačiam sunku suskaičiuoti. Dvidešimt „Grammy“ statulėlių (naujausią iš jų – pernai) laimėjęs P.Metheny šiuo skaičiumi prilygsta Bruce'ui Springsteenui, lenkia Paulą McCartney, Ray Charlesą, Stingą ir Ericą Claptoną. Monrealio džiazo festivalyje Patas Metheny yra pelnęs Mileso Daviso vardo apdovanojimą, žurnalo „Downbeat“ daugybę sykių išrinktas geriausiu gitaristu pasaulyje. 2013-aisiais Patas buvo geriausias gitaristas pasaulyje ir „Downbeat”, ir žurnalo „Jazz Times“ skaitytojų nuomone. Pato kolekcijoje – ir Niujorko džiazo, JAV džiazo žurnalistų asociacijos, Fort Loderdeilo kino festivalio, „Edison“ (Olandija), „Goya“ (Ispanija) bei dešimtys kitų apdovanojimų. Jų kolekcija pildoma kone kiekvieną mėnesį – pavyzdžiui, gegužės 22-ąją Patui bus įteiktas Vokietijos „Echo“ džiazo apdovanojimas kaip geriausiam metų užsienio džiazo gitaristui.
Jis turi gitarą su 42 stygomis. Tiesiog gitara šį instrumentą net sunku vadinti – tai kruopštus garsios Kanados meistrės Lindos Manzer darbas, 1984-aisiais pagamintas būtent P.Metheny. Rankų darbo gitaros gamybai prireikė maždaug tūkstančio valandų. Instrumento, kuris pavadintas „Pikasso“, skambesį galima išgirsti ne viename gitaristo albume. Neįprasto dizaino gitaros pavadinimą įkvėpė dailininko Pablo Picasso darbai. Tiksli šio instrumento kopija vėliau buvo pagaminta gitarų kolekcininkui Scottui Chinery.
Tėvams nepatiko jo užsiėmimas. Nors Patas troško groti gitara, tėvai nesutiko jos pirkti ir atlyžo tik tada, kai berniukas jau mokėsi šeštoje klasėje. Negana to, netrukus jam buvo uždrausta groti visą pusmetį – mat tėvus supykdė prasti būsimosios džiazo žvaigždės pažymiai. Ką darė Patas? Tobulino savo įgūdžius, įsivaizduodamas, kaip groja. Tai, tvirtina muzikantas, padėjo jam išlavinti fantaziją.
Dar nebaigęs universiteto, jis pakviestas jame dėstyti. Tai įvyko Majamio universitete – 1972-aisiais 18-metis Patas į jį įstojo, o po metų buvo paprašytas pats tapti dėstytoju. Nežemiškas jaunuolio talentas muzikai buvo akivaizdus – po poros metų jis jau buvo dėstytojo asistentas prestižiniame Berklio koledže. Jo „viršininkas“? Džiazo legenda Gary Burtonas.
Už tai, kad jis į rankas paėmė gitarą, reikia dėkoti „The Beatles“. Būdamas aštuonerių, Patas grojo trimitu. Tačiau visą jo gyvenimą apvertė „bitlų“ muzika. „Būtent ši grupė per porą metų gitarą pavertė šventu instrumentu jaunimui. „The Beatles“ filmą „A Hard Day's Night“ aš žiūrėjau dvylika ar trylika kartų“, - yra prisipažinęs P.Metheny.
Yra vienas muzikantas, kurio jis negali pakęsti. Tai – saldaus pop džiazo žvaigždė Kenny G. Apie pastarąjį saksofonistą, kuris yra koncertavęs ir Vilniuje, P.Metheny yra kalbėjęs taip aštriai, kad šie interviu fragmentai iki šiol dažnai cituojami. Anot Pato, Kenny G yra vidutinių gabumų saksofonistas, kuris tiesiog pataikauja publikos instinktams, grodamas „kvailiausią muziką žmonijos istorijoje“. Tačiau labiausiai P.Metheny įsiutino įrašas, kuriame Kenny G savo grojimą „priklijavo“ prie legendinio Louiso Armstrongo. „Tai – muzikinė nekrofilija. Jei kada sutiksiu Gorelicką (tokia tikroji Kenny G pavardė), pasakysiu jam apie tai porą žodžių ar trenksiu į galvą gitara. Raginu visus nepirkti Kenny G įrašų“, - sako P.Metheny.
Jis keistai jaučiasi, kai yra atpažįstamas gatvėje. P.Metheny garsėja kaip muzikantas, draugiškai bendraujantis su gerbėjais ir mielai dalijantis autografus, tačiau vis dar nustemba, kai yra užkalbinamas nepažįstamųjų. „Man taip ir nepavyko priprasti prie minties, kad kažkas mano veidą žino dėl muzikos. Kai pastebiu įsmeigtą žvilgsnį, pradedu galvoti, kad gal man prie batų prilipęs tualetinis popierius ar turiu reikalą su kokiu pamirštu pusbroliu, kurio nemačiau nuo dvyliktos klasės“, - neslepia muzikantas.
Jo brolis – irgi muzikantas. Penkeriais metais už Patą vyresnis Mike'as Metheny groja fliugelhornu, yra išleidęs ne vieną į JAV džiazo topus pakilusį albumą. Be to, yra pripažintas žurnalistas, rašantis apie džiazo muziką, ne vienus metus dėstė Berklio koledže. Nepaisant to, Mike'as nė neslepia – visą karjerą jį lydi didžiulis populiaresnio brolio šešėlis. Tiesa, broliai dėl to nesipyksta – pavyzdžiui, 1992-aisiais Mike'o grojimas skambėjo P.Metheny albume „Secret Story“, o Patas vėliau padėjo įrašyti kelis Mike'o albumus.
Jo vaistas nuo nuovargio – bėgimas. P.Metheny garsėja kaip vienas darbščiausių muzikantų planetoje – kasmet surengia nuo 120 iki 240 koncertų. Toks tempas vargina, todėl gitaristas visada stengiasi palaikyti gerą fizinę formą. „Mano receptas – bėgiojimas. Stengiuosi tai daryti kiekviename aplankytame mieste. Dvidešimt minučių pabėgiojęs, o tada tiek pat laiko pasnaudęs, į sceną einu lyg iš naujo gimęs“, - sako muzikantas.
Jo grupės muzikantai turi laikytis trijų taisyklių. Pirmoji – muzikantai turi kartu pradėti ir baigti groti kūrinį. Antroji – į sceną pakilti ir nuo jos nulipti jie turi sugebėti patys, be pagalbos. Trečioji – į sceną draudžiama eiti į be batų. Šių taisyklių prasmės Patas neaiškina, tik užsimena, kad jas „pasiskolino“ iš džiazo muzikanto Gary Sivilso, kurio grupėje yra grojęs.
Džiazo gitaros virtuozas Patas Metheny su savo grupe „Unity Group“ savo meistriškumą šį penktadienį demonstruos Vilniaus Pramogų arenoje. Bilietai į svarbiausią šio pavasario džiazo koncertą Vilniuje platinami visose „Ticketpro“ kasose ir internetu – www.ticketpro.lt
P.Metheny groja 42 stygų gitara:
