Kai vasarį „Aarzemnieki” iškovojo Latvijos kelialapį į „Euroviziją”, vieni džiaugėsi, kiti juokėsi. Iš pirmo žvilgsnio „Cake To Bake” – graži baladė, bet „Eurovizijos” gerbėjai stebisi kūrinio tekstu ir priedainyje kiek vaikiškai skambančiais raginimais kepti pyragą.
Kai kurie specialistai mano, kad latviai tiesiog pradėjo subtiliai šaipytis iš „Eurovizijos”, rašo žurnalas „TV antena".
2002-aisiais dainininkė Marija Naumova šiai šaliai pelnė pergalę, tačiau pastaruosius keletą metų latviams nesiseka peržengti pusfinalio barjero.
Kai kovo viduryje „Aarzemnieki” vokalistas Jöranas Steinhaueris dainavo Vilijos Matačiūnaitės palaikomajame koncerte Vilniuje, užkulisiuose daugelis apie jį susidarė mielo keistuolio įspūdį.
„Kažkuo primena mūsų Antaną Nedzinską”, – tarstelėjo vienas žinomų šalies atlikėjų vadybininkas.
Steinhaueris nėra latviška pavardė. „Aarzemnieki” dainininkas – vokietis. Ką jis veikia Latvijoje, kokias viltis grupė sieja su „Eurovizija” ir ar ji tikrai moka kepti pyragus? Apie tai „TV antenai” pasakojo grupės narė Katrina Dimanta.
– „Aarzemnieki” atsirado tik pernai. Kokiais pasiekimais labiausiai didžiuojatės?
– Teisė atstovauti Latvijai „Eurovizijoje” – didžiausias iš jų. Iš tiesų labiau jaučiame dėkingumą ir džiaugsmą, o ne pasididžiavimą.
– Kas jums yra „Eurovizija” – svajonė ar tiesiog galimybė išgarsinti savo grupę?
– Mes mėgstame „Euroviziją” ne tik kaip būdą sulaukti daugiau dėmesio.
Patinka pati idėja – visos tos Europos šalys su savo skirtingomis kultūromis susirenka ir švenčia kartu. Atstovauti savo šaliai – fantastiškas dalykas.
Mūsų dainininkas Jöranas nuolat domisi „Eurovizija”, dar 2008-aisiais jis dalyvavo konkurso atrankoje.
Grupės „Prata Vetra” (anksčiau ši grupė buvo žinoma kaip „Brainstorm” – Red.) pasirodymas „Eurovizijoje” 2000-aisiais pavertė jį dideliu Latvijos ir šio konkurso gerbėju.
Aš irgi anksčiau esu dalyvavusi konkurso atrankoje. 2009-aisiais patekome į finalą su grupe „Camillas”, dainavome kūrinį „Time Goes”.
– Ką reiškia „Aarzemnieki”?
– Mūsų vokalistas Jöranas latviams yra užsienietis. Todėl ir pasivadinome „Aarzemnieki” – „užsieniečiai”.
– Konkurso komentatoriai iš užsienio tikrai laužys liežuvius bandydami tai ištarti.
– Nejaugi lietuviams šis žodis toks sudėtingas? Galėtume kartu parepetuoti. (Juokiasi.) Tikiuosi, bent jau priedainį jums nebus sunku išmokti – „cep, cep, cep kuku”. Tai reiškia „kepam pyragą”.
Šiaip užsienio komentatoriams būtų visai naudinga išmokti mūsų pavadinimą. Jei jie kada atvyks į Latviją, kiekvieną sakinį galės pradėti „aš esu aarzemniekas – užsienietis”. Linksma.
– Jūsų daina skaldo nuomones. Kai kam atrodo, kad šiek tiek šaipotės iš „Eurovizijos”.
– Ar mes tikrai tokie juokingi? Tai geros naujienos. Būtų blogiau, jei žmonės manytų, kad ši daina skirta laidotuvėms.
Norime, kad klausytojus ši daina padarytų laimingus. Nesvarbu, net jei jie mano, kad daina tėra pokštas. Abiem atvejais tai gerai.
– Ar jau pagalvojote, kaip Kopenhagoje atrodys jūsų šou?
– Norime susitelkti į dainą, o ne į scenos triukus. Kitos šalys jų parodys pakankamai. Būsime savimi – tokie natūralūs, geručiai.
– Jöranas yra vokietis. Kaip jis atsidūrė Latvijoje?
– Kaip jau sakiau, 2000-aisiais pamatė „Prata Vetra” pasirodymą „Eurovizijoje”. Tada jam buvo vos trylika. Būtent tą akimirką jis pradėjo karštai domėtis Latvija. Tad „Eurovizija” yra kaltininkė, kodėl dabar jis yra čia.
2005-aisiais pagal studentų mainų programą jis atvyko mokytis į Latviją. Vėliau metus savanoriavo vaikų užimtumo centre ir vokiečių bažnyčioje Rygoje. Tada išvyko namo.
2013-ųjų rudenį jis parašė atsisveikinimo su latu dainą „Ačiū latui” ir atliko ją latviškai. Latviai šį kūrinį sutiko neįtikėtinai šiltai. Jiems buvo keista ir įspūdinga, kad vokietis taip domisi mūsų šalimi.
Jöraną tai padrąsino – jis pajuto pareigą persikraustyti į Latviją. Čia jis subūrė grupę „Aarzemnieki” ir iškovojo garbę atstovauti Latvijai „Eurovizijoje”.
– Atsisveikinote su latu, dabar turite eurą. Ar viskas labai pabrango? Kitais metais eurą tikriausiai turėsime ir mes, tad tiesiog smalsu.
– Minėtoje dainoje mes padėkojome senajai valiutai už viską – ji šauniai tarnavo. Nesame ekonomikos ekspertai, todėl negalime atsakyti, gerai eurai ar blogai. Tikiuosi, kad gerai. Valiutos keitimas vyko sklandžiai. Be to, naujosios mūsų euro monetos su mergelės Mildos atvaizdu yra labai gražios.
– Kaip pergalė atrankoje į „Euroviziją” pakeitė latvių požiūrį į jus?
– Latviai – drovūs žmonės, bet pastebime daug žvilgsnių ir šypsenų. Pasipylė kvietimai koncertuoti. Mūsų grafikas dabar toks įtemptas, kad net sunku rasti laiko pasirodymams.
– Neseniai iškepėte pyragą ir dalijote jį praeiviams. Jis buvo gardus?
– Neblogai pavyko, nes kepti padėjo mamos. „Nesididžiuok, bičiuli, nevark, eik ir paklausk mamos, kaip iškepti pyragą”, – tai žodžiai iš mūsų „Eurovizijai” skirtos dainos.
Mūsų mėgstamiausias – „eurovizinis” pyragas.
– Jei „Eurovizija” iš tiesų būtų pyragas, kokio skonio jis būtų?
– Labai gardus, iš daugybės sudedamųjų dalių, vieno kąsnio skonis skirtųsi nuo kito. Baikit, man jau pilvas gurgia. (Juokiasi.)
– Kokia Latvijos „Eurovizijoje” atlikta daina jums labiausiai patinka?
– Jöranui, žinoma, grupės „Prata Vetra” kūrinys „My Star”. O man – grupės „Cosmos” (du jos nariai dabar tęsia karjerą kaip ir Lietuvoje populiarus duetas „Instrumenti”. – Red.) „I Hear Your Heart”.
– Kuriuos muzikantus jūs laikote savo įkvėpėjais?
– Kiekvieno grupės nario skonis skiriasi, bet mums patinka „Queen”, Renaras Kauperis iš „Prata Vetra”, Billy Joelas, Udo Lindenbergas, Reinhardas Mey ir daugelis kitų.
– Lietuvai šįmet atstovaus Vilija Matačiūnaitė. Ką manote apie ją ir jos dainą?
– Ji – šauni mergina. Jöranas jau susipažino su Vilija koncerte, kuriame buvo renkamos lėšos jos pasirengimui. Beje, koncertas – labai gera idėja.
Kita vertus, pripažinkime: dainos eilutę „d-d-d-d-dow-down on your knees” ištarti yra beveik taip pat sunku, kaip „Aarzemnieki”.
– Latvijai pastaruoju metu prastokai sekasi „Eurovizijoje”. Nuo 2009-ųjų penkis sykius iš eilės jūsų šalis nepateko į konkurso finalą. Ar jaučiate spaudimą pasirodyti geriau? Ir ar latviai nepradėjo į šį renginį žiūrėti kritiškai?
– Latviai, tiesą sakant, visada kritiškai žiūri pirmiausia į save. Ne tik į pasirodymus šiame konkurse. Į viską, ką daro. Manau, mūsų šalies žmonėms reikia daugiau pasitikėjimo savimi.
„Eurovizija” – puikus renginys. Pirmoji vieta neturi būti vienintelis tikslas.
Žinoma, sieksime kuo geresnio rezultato, bet tai mums nėra svarbiausia. Norime tiesiog džiaugtis muzika ir pasilinksminti su kitais artistais.
– Lietuva varžysis antrame pusfinalyje, jūs – pirmajame. Jame į sceną eisite antri. Manoma, kad dainuoti renginio pradžioje yra nepalanku. Ar jums svarbu, kelinti pasirodysite?
– Taip, labai. Vertiname taip – mums neteks ilgai nervintis. Padainuosime, ir tiek. Paskutiniams teks jaudintis kur kas ilgiau.
„Eurovizinė" latvių "Aarzemnieki" daina - lrytas.lt skaitytojų dėmesiui:
