Bohemos numylėtinis, subtilus menininkas, genialus tekstų kūrėjas – visa tai epitetai, kurie Vakarų spaudoje skrieja 40-mečio atlikėjo adresu.
Tačiau komplimentai – viena, o sugebėjimas sudominti Lietuvos publiką – visai kas kita. Mūsų šalyje ne vienas Vakaruose vertinamas ir pripažintas atlikėjas yra patyręs sunkumų. Pakanka prisiminti britų grupę „Editors“ ar JAV dainininkę Suzanne Vega, kurių pasirodymai Vilniuje priviliojo toli gražu ne tiek publikos, kiek tikėtasi.
Pasakyti, kad R.Wainwrightas Lietuvoje visiems žinomas, būtų klaida. Radijo stotys suka retą jo kūrinį, o pagrindinė pažintis su juo daugeliui ne itin besidominčių muzika yra Leonardo Coheno daina „Hallelujah“ - Rufusas yra įrašęs vieną gražiausių jos versijų, kuri skambėjo animaciniame filme „Šrekas“. Na, dar pernai įrašyta daina „Swings Both Ways“ su Lietuvoje tikrai vertinamu ir mėgstamu Robbie Williamsu.
Buvo galima suprasti skeptikus, kurie sakė, kad „kameriniu pop“ vadinamos muzikos kūrėjas – tiesiog per keistas ir sudėtingas Lietuvos publikai.
Tačiau jie prašovė – ketvirtadienį Kongresų rūmų salė buvo pilnutėlė, neparduota liko tik keliolika bilietų.
Žiūrovų minioje šmėkščiojo gerai žinomi veidai – R.Wainwrighto muzika į Kongresų rūmus priviliojo politikus Gintarą Steponavičių, Eligijų Masiulį, TV laidų vedėjas Ugnę Skonsmanaitę ir Violetą Baublienę, režisierių Vytenį Pauliukaitį su draugu Eugenijimu Skerstonu, buvusį grupės „Gravel“ dainininką Tomą Sinickį, „Liūdnų slibinų“ vokalistą Dominyką Vaitiekūną, dainininkę Ievą Narkutę, režisierių Romą Zabarauską ir daugelį kitų.
Nuoširdi pagarba Rufuso kūrybai ar snobizmas? Tikriausiai ir pirma, ir antra. Buvo publikos, iš kurios elgesio koncerte buvo matyti – jie tikriausiai žino tik „Hallelujah“ ir nėra visiškai tikri, kur pateko.
Koncertą pusvalandį trukusiu pasirodymu pradėjo Rufuso sesuo – dainininkė Lucy Wainwright Roche. Miela moteris su gitara, kurianti švelnias poetiškas dainas – kuriomis buvo sunkoka prisibelsti į žiūrovų širdis. Kad pralaužtų ledus, atlikėjai teko leistis į juokingus dialogus su publika – ji aktyviau pradėjo reaguoti tik tada, kai Lucy išsiaiškino, koks svarbus mūsų šalyje yra krepšinis.
Aštuntą vakaro į sceną žengęs Rufusas buvo toks, koks visada – manieringas, koketuojantis, tiesiai į kaktą trenkiantis savo specifiniu balsu ir gana sudėtingos struktūros dainomis (kurių pagrindinis ginklas vis dėlto yra žodžiai).
Fortepijonu ir gitara grojantis atlikėjas šįkart – vienas scenoje, tai paaiškino su sau būdinga autoironija: „Bandau uždirbti pinigų, nes užsigeidžiau tapti operos kompozitoriumi“.
Pasirodymui įsibėgėjus, komedijos buvo ir daugiau. Dainą „Me And Liza“ (šių metų kūrinys, įtrauktas į rinktinį albumą „Vibrate“, kurio pristatymui ir skirtos šios gastrolės) Rufusas pristatė dramatiška prakalba – esą Vilniuje sutiko pačią kino ir muzikos ikoną Lizą Minnelli.
Pabiro konfeti, į sceną žengė Rufuso sesuo Lucy su peruku. Kvailiojimą pratęsė dialogas, kurį giminaičiai lietuvių kalba skaitė iš lapų.
Netrukus į sceną išlėkė ir raumeningas vyras tik su boksininko kelnaitėmis – jis buvo pristatytas kaip filmo „Rokis“ herojus Rokis Balboa. Šio vaidmens atlikėją Sylvesterį Stallone Rufusas pavadino „gėjų ikona“.
Kelios minutės pasivaipymų „praskiedė“ šiaip jau ramios ir jautrios nuotaikos koncertą, kurio metu nuskambėjo didžioji dalis Rufuso hitų - „Going To A Town“ su priekaištais Amerikai, apie priklausomybes su humoru pasakojanti „Cigarettes And Chocolate Milk“, meilę kūrybai atgauti padėjusi „I Don't Know What It Is“, net labai dviprasmiška „Gay Messiah“.
Temos iš „g“ raidės Rufusas nevengė – tai ne jo būdui. Vieną iš dviejų naujų dainų „Argentina“ atlikėjas skyrė salėje buvusiam savo vyrui – meno vadybininkui Jornui Weisbrodtui, su kuriuo JAV susituokė 2012-aisiais.
“Galbūt ir į jūsų šalį ateis gėjų santuokos. Ką žinai. Laikai keičiasi“, - šypsodamasis ištarė Rufusas.
Dainininkas papasakojo ne vieną savo gyvenimo istoriją - išsamiai pristatė ir atliko ariją iš savo operos "Prima Donna", kurios įrašymui šiuo metu renka lėšas, taip pat - nuo vėžio mirtusios savo motinos Kate McGarrigle vardo fondą, kovojantį su šia liga.
Motinos atminimui skirta "Candles", kurią dainininkas atliko be muzikos instrumentų, tapo viena jautriausių koncerto akimirkų.
Įsijautusi publika du sykius R.Wainwrightą iškvietė bisui – pirmojo metu pagaliau išgirdo taip lauktą „Hallelujah“.
„Norėjau jus palikti su linksma daina“, - atsisveikinęs daina „Foolish Love“, pamojavo ir teatrališkai iš scenos išbėgo Rufusas.
Po koncerto atlikėjas vylėsi, kad vizitas Lietuvoje nebus paskutinis: „Man čia tikrai labai patiko. Jaučiausi lyg tarp senų gerų draugų“.
Draugų R.Wainwrightas Vilniuje iš tiesų turi – po koncerto kartu su vyru išskubėjo su jais susitikti.
Lietuvoje garsenybė praleis dvi dienas – šeštadienį išvyks tęsti gastrolių į Lenkiją.
