Apie tai, kuriuos klausytojų jausmų mygtukus paspaudžia šių atlikėjų kūryba paspaudžia. Bruce'o, kaip ir Marijaus, kūryba žiūrovus verčia jaustis vieningais, sukelia neaiškų pasididžiavimo savimi ir savo šalimi jausmą. „Ar mylit ją jūs?“ ir „Born In The USA“ yra to paties lizdo paukščiai. Abi kalba apie tam tikras negeroves, tačiau tapo patriotų himnais.
Kam šitie palyginimai? Nes abu atlikėjai gali daryti ką tik nori, ir vis tiek ilgam išliks publikos numylėtiniai. Kartais tuo šiek tiek piktnaudžiaujama. 18-asis B.Springsteeno albumas kelia tokių įtarimų.
Kodėl? Nes „High Hopes“ idėja – kiek keista. Vietoj naujų dainų – iš naujo perrašyti ar iš archyvų iškasti seni kūriniai bei kitų artistų muzikos perdirbiniai. Kad ir kokie įdomūs jie būtų (pavyzdžiui, vienos keisčiausių JAV grupių „Suicide“ daina „Dream Baby Dream“), klausytojai iš Boso (tai Bruce'o pravardė) lyg ir turėtų tikėtis kažko daugiau. Ir būtų visiškai teisūs.
Taip, albume greta Bruce'o grupės „E Street Band“ narių groja ir įdomus svečias – grupės „Rage Against The Machine“ gitaristas Tomas Morello (jam viename kūrinyje patikėtas ir pagrindinis vokalas), kai kurios girdėtos dainos stebina naujomis aranžuotėmis, iš esmės skambesys – labai „springstyniškas“.
Tačiau Bruce'o gerbėjai labiausiai jį vertina už kūrybą – nesvarbu, net jei jis ir šimtąjį kartą vysto tą pačią „kaip gera po sunkios darbo autoremonto dirbtuvėje dienos sugrįžti namo ir suprasti, kokia nuostabi vis dėlto yra Amerika“ temą. Patingėjęs sukurti naujos muzikos, Bruce'as privertė suabejoti tuo, ką pats visada įvardija kaip karjeros etiketę – savo sąžiningumu.
Įvertinimas – 5 iš 10.
Titulinė albumo daina:
