Vos į internetą nutekėjus kelioms albumo „Išgama“ dainoms, Lilas patyrė žodinių atakų už neva prarastą agresyvumą ir „supopsėjimą“. Keistokos priekabės. Tiesa, albumas iš tiesų labiau priimtinas tiems, kurie neserga hiphopu, bet tam tikra prasme tai – privalumas.
Krūvos komplimentų nusipelno anksčiau su dainininku Beissoul ir kitais įvairių žanrų atlikėjais dirbęs prodiuseris Innomine – supynęs tikrai patrauklų, išradingą, tiek gyvų instrumentų, tiek braižomų plokštelių garsų pilną muzikinį audinį. Tiesą sakant, būtent tokį, kuris suintriguotų net ir tuos, kurie hiphopą laiko beprasmiu burnojimu.
„Išgama“ – labiau melancholiškas nei linksmas darbas, gal dėl to ir sulaukiantis priekaištų. Be reikalo – „Nenustosiu sakęs“, hitu jau tapusi „Ji nuoga“ (su daugiau nei 200 tūkst. kartų internete peržiūrėtu klipu) ar „Galbūt aš išprotėjau“ (su „indie“ dainininkės Alice Way balsu) sukuria nuotaiką apmąstymams ir primena, kad ramus hiphopas gali būti labai įtaigus.
Reperiškos bravūros ir pykčio čia irgi yra – gal ne tiek, kiek daugelyje kitų lietuviškų repo albumų, bet pakankamai. „Gilus kick'as“ (įrašytas su grupės „Tie Geresni“ nariu Karpiu) kupinas to paties pozavimo, kuris repo muziką verčia parodijų objektu, vienoje dainoje galima išgirsti ir palyginimą „tuščias, kaip Zvonkaus koncertas“.
Žodžiu, nesunkiai virškinamas albumas, Lietuvos muzikos klausytojų kolekcijose nesunkiai galintis įsitaisyti greta popmuzikos atlikėjų. Taip, „Išgama“ – gal pernelyg drastiška etiketė muzikai, kuri čia skamba. Nesileiskite to atbaidomi – gali būti, kad atrasite kažką, kas jums labai patiks.
Įvertinimas – 8 iš 10.
Lilo ir Innomine vaizdo klipas „Ji nuoga“:
