Būtent „svaigino“, nes žodis „linksmino“ šiuo atveju netinka. Prieš penkiolika metų Bonobo slapyvardžiu pasivadinęs britų kūrėjas Simonas Greenas kuria gana ramų, melancholišką elektroninių ir gyvų instrumentų kokteilį. Bet daro tai taip išradingai, kad niekas nekalba apie nuobodulį.
Po įtakingosios britų leidyklos „Ninja Tune“ prisiglaudęs 37-erių prodiuseris nuo debiutinio 2001-aisiais išleisto albumo „Animal Magic“ augino savo gerbėjų armiją – ir užaugino tiek, kad neseniai surengė pasirodymą prestižiniuose Sidnėjaus operos rūmuose, o festivaliai ir koncertų salės dabar vieni kitiems kandžioja gerkles dėl progos jį pasikviesti.
Lietuva nebuvo išimtis. Pasakojama, kad pernai išleisto albumo „The North Borders“ pristatymo turas sudomino net penkis mūsų šalies koncertų organizatorius. Dar pasakojama, kad jie taip įnirtingai konkuravo dėl Bonobo pasirodymo, jog atlikėjo honoraras pakilo dvigubai – dėl to į jo koncertą Londone nueiti pigiau nei Vilniuje.
Fenomenas – nes Vilniaus centrinėje gatvėje apklausę 100 praeivių, iš 95 tikriausiai išgirstumėte, jog apie jokį Bonobo jie nieko nėra girdėję. Tačiau mėgstantys jo kūrybą į šį koncertą reagavo fanatiškai.
„Jo naujausias albumas – tikrai geras. Bet dar prieš porą metų buvo pojūtis, kad Lietuvoje šis atlikėjas labai laukiamas“, - svarstė dueto „Golden Parazyth“ vadybininkas Martynas Butkevičius.
Kai buvo paskelbta apie koncertą, prisiminta daug nesėkmių – nuo panašaus žanro artistus mylinčio festivalio „Loftas Fest“ nuostolių iki britiško roko grupių „Editors“ ir „Glasvegas“ nepavykusių pastangų Vilniuje pritraukti pakankamai publikos.
Bonobo – visai kitoks atlikėjas, bet buvo lengva tikėti pesimistiška prognoze, jog lietuviai tiesiog nepakankamai domisi dabartinėmis nišinėmis Vakarų muzikos srovėmis, kad įvertintų jo atvykimą ir už bilietą paklotų daugiau nei 100 litų.
Patikėjusieji Bonobo populiarumu Baltijos šalyse neprašovė – žiūrovų netrūko šią savaitę surengtuose koncertuose Taline ir Rygoje, bilietų gulėti kasose nepaliko ir lietuviai.
Nors ketvirtadienį Lietuvoje paskelbtas gedulas dėl įvykių Ukrainoje, žiūrovų tai neatbaidė.
„Bonobo labai gerai žino, kas ten vyksta. Bet jis nenorėjo nuvilti gerbėjų Lietuvoje. Jo grafikas sudėliotas taip, kad į kitą dieną koncerto perkelti nepavyktų“, - sakė koncerto rengėjai.
„Apšildyti“ minią buvo patikėta jaunam lietuviui Brokenchord – dar vienam plačiosioms masėms nežinomam elektroninės muzikos artistui, kuriam tai nesutrukdė prasibrauti net į garsiosios britų grupės „Radiohead“ dainų remiksų rinkinį.
Po devintos valandos vakaro į sceną išėjęs Bonobo griovė vis dar gajus mitus iš serijos „tie elektronikai, kurie scenoje temoka porą mygtukų paspausti, lai eina po velnių, galima ir namie įrašo pasiklausyti“.
Su vokaliste ir keletu muzikantų elektronikos stebukladarys sukūrė turtingą, gražų muzikinį paveikslą. Pasirodymo estetika apgalvota iki smulkmenų – nuo muzikos nuotaikai tinkamos prietemos scenoje iki saikingų saksofono natų, nuo susikaupusio paties Bonobo veido iki svajingą nuotaiką kuriančių vaizdo projekcijų ir apšvietimo žaidimų, kad ir sukurtų minimaliomis technikos priemonėmis.
Kelis sykius per koncertą tempas smarkiai pagreitėjo ir pakvipo naktinio klubo euforija, bet bosine gitara ir elektroniniais instrumentais grojęs Bonobo didžiąją laiko dalį liko ištikimas ramesnei, hipnotizuojančiai muzikai.
Nors muzika – daugiausia rami, publikos reakcija tarp dainų kartais buvo tokia, lyg scenoje būtų ne susimąstęs melodijų vėlyvai nakčiai kūrėjas, o stadionų užkariautojai „Muse“.
"Man patiko. Tai buvo būtent tokia muzika, kokią mes mėgstame transliuoti. Truputis soulo, truputis džiazo, truputis elektronikos. Bonobo suvienija viską, ką stengiasi savo klausytojams pristatyti "LRT Opus", - sakė šios radijo stoties vadovas Darius Užkuraitis. Teatro arenos vadovai tuo tarpu prabilo apie tai, jog "tokios mandagios publikos seniai neteko matyti".
Žodžiu, visi patenkinti – ir publika, ir koncerto rengėjai, kurie dar prieš koncertą patyliukais užsiminė apie dar ne vieną planuojamą žinomo atlikėjo vizitą.
Ar lietuviai staiga pradėjo masiškai domėtis tuo, kas skamba Londono ar Berlyno stileivų ausinėse ir virtuvėse? Vargu. Bet Bonobo vizitas parodė, kad ir Lietuvoje jau yra pakankamai tų, kurie nori savo ausimis išgirsti ne tik pophitų kūrėjus, bet ir šį tą įdomesnio.
