„Jei duoda – reikia imti, jei muša – reikia bėgti“, – juokiasi Giedrė.
34 metų dainininkė prieš mėnesį M.A.M.A. apdovanojimų ceremonijoje buvo pripažinta geriausia metų atlikėja.
Sprendimas sukėlė diskusijų. Socialiniuose tinkluose pati dainininkė kai kuriems komentatoriams kantriai atsakė į klausimą „o ką ji apskritai veikia?“.
„Nieko ypatinga – tik pernai išleidau du albumus ir surengiau krūvą koncertų. Bet aš suprantu šiuos klausimus. Mano dainos skirtos žmonėms, kurie domisi muzika, o ne tiems, kuriems ji yra tik fonas, skambantis per radiją mikroautobuse pakeliui į darbą.
Jos daugiau klausosi suaugę žmonės, kurie nepraleidžia visos dienos žiūrėdami klipus „YouTube“ portale. Apdovanojimų komisija – besidominti muzika, todėl ir įvertino.
Bet supratau, kad M.A.M.A. suteikė galimybę.
Renginys atkreipė dėmesį – dabar puiki proga savo muziką pristatyti ir tiems, kurie per tą transliaciją ją galbūt išgirdo pirmą kartą“, – svarstė G.Kilčiauskienė.
Padrąsino A.Mamontovas
Vienas pirmųjų, pasveikinusių Giedrę su pergale, buvo dainininkas Andrius Mamontovas. Jį dainininkė vadina pernai išleisto albumo „Optinė apgaulė“ simboliniu krikštatėviu.
„Jis buvo pirmasis žmogus, pas kurį nuėjau su savo dainų versijomis. Beprotiškai nepasitikėjau savimi, nežinojau, ar verta šį albumą įrašyti.
Jis išklausė ir pasakė – eik, susirask muzikantus ir pasakyk „darom“. Jo padrąsinimas man buvo svarbus“, – sakė Giedrė.
Laimėjusi apdovanojimą ji sulaukė motinos skambučio: „Vaikeli, tik neskaityk komentarų.“
„Vis tiek paskaičiau. Nieko tragiško ten nebuvo. Aš nekuriu tam, kad būčiau išrinkta geriausia. Tiesiog noriu būti scenoje ir dalytis tuo, ką moku. Jei esu įvertinta, dar geriau.
M.A.M.A. tiesiog suteikė progą būti išgirstai tų, kurie manęs dar nepažįsta“, – sakė G.Kilčiauskienė.
Tekstai – itin svarbūs
Kad apie G.Kilčiauskienę galima nieko nežinoti – keista mintis. Nuo 1995-ųjų dainuojanti moteris yra vienos įdomiausių šiuo metu atostogaujančios grupės „Empti“ vokalistė.
Tačiau pirmąjį solinį albumą „Optinė apgaulė“ išleido tik pernai, o po kelių mėnesių – ir kompaktinę plokštelę „Džiazo miniatiūros“.
„Muzika, kurios norisi klausytis su gero konjako taure“, – taip Giedrės dainas apibūdino jos kolega Donatas Montvydas.
Vasarį ir kovą Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje, Alytuje ir Šiauliuose G.Kilčiauskienė ketina šias dainas pristatyti „išrengtas“ – kartu su ja akustiniuose koncertuose muzikuos pianistas Andrejus Polevikovas ir trimitininkas Mindaugas Vadoklis.
„Kodėl būtent taip? Nes mano muzikoje labai svarbūs tekstai, jie lygiaverčiai melodijoms. Kai mažiau instrumentų, publikai lengviau į juos įsiklausyti.
Palangoje grosime klube „Vandenis“, Vilniuje – Šv.Kotrynos bažnyčioje. Tokiose salėse fortepijonas, balsas ir trimitas skamba geriau nei roko grupė.
Dainos skambės kitaip. Bet juk nesvarbu, ar apsimausiu kelnes, ar apsivilksiu suknelę. Aš vis tiek būsiu ta pati. Tiesa, tokių koncertų dar nesu rengusi“, – kalbėjo Giedrė.
Koncertuose ji ketina pristatyti ir keletą publikai dar negirdėtų dainų, taip pat kūrinių iš džiazo programos.
Nepatiko aktorių juokeliai
„Užuodžiu, kad tai bus mano metai“, – 2013-ųjų pradžioje vienam bičiuliui pasakė dainininkė. Prognozė išsipildė – du albumai, koncertai Lietuvoje ir užsienyje. Galiausiai – apdovanojimas, dėl kurio įteikimo scenos kilo daug ginčų.
Aktorės Inga Norkutė-Žvinienė, Aušra Štukytė ir Edita Užaitė į sceną pakilusiai dainininkei vėlė plaukus ir trukdė tarti padėkos žodžius.
„Nebuvo smagu, nors nepykstu ant jų. Buvo truputį nejauku. Kita vertus, jeigu taksistas avarijoje užmuša keleivį ar chirurgas numarina žmogų – tai tragedija. O jei aktoriui nepavyksta pajuokauti, tai tik gyvenimo smulkmena. Kad ir mano sąskaita“, – juokėsi Giedrė.
Ragina savęs nenuvertinti
Dainininkė pasiruošusi kibti į atlapus tiems, kurie peikia lietuvių muzikinį skonį ar sako, kad įdomia kūryba neįmanoma prasiskinti kelio.
„Bjauriausia, kai įrašai dainą, o tau sako – o, kaip nelietuviška. Arba – netikėjome, kad lietuviai taip gali. Arba dar kitaip – kaip Lietuvai, tai bus gerai. Lyg kokiose parolimpinėse žaidynėse.
Nesuprantu, kodėl mes linkę save taip nuvertinti“, – svarstė dainininkė.
Ji raukosi, kai yra vadinama žvaigžde, ir juokais primena eilutę iš grupės „Pieno lazeriai“, kurioje dainavo, kūrinio: „Aš ne žvaigždė, aš kometa.“ Nors parduotuvės eilėje, sako, ją atpažįsta ir pasako komplimentų. Tik fotografuotis niekas nelenda – Giedrės muzikos gerbėjai jau pakankamai subrendę.
Ji kasdien dėsto muziką Vilniaus kolegijoje, vis dar neatsisako minčių baigti rašyti prozos knygą.
Man tiesiog patinka dalintis. Kai pasensiu, į kapus juk žinių nenusinešiu. Dalijuosi ir su žiūrovais, ir su studentais.
Visą gyvenimą dariau tai, ką noriu, ir man gerai sekėsi. Nė nežinau, kodėl. Kai man buvo aštuoniolika, viską reikėjo daryti pačiai. Nebuvo televizinių talentų šou, prodiuserių sukurtos sintetinės grupės nebuvo populiarios. Ir gerai. Kitaip gal būčiau nuėjusi tuo keliu", - susimąstė Giedrė.
