2011-ųjų rudenį tuo metu ant hitų „Wonderful Life“ ir „Stay“ bangos plaukęs Theo Hutchcrafto ir Adamo Andersono duetas pirmą kartą apsilankė Lietuvoje – koncertavo Kauno „Žalgirio“ arenoje. Praėjus devyniems mėnesiams, muzikantai grojo Palangoje – festivalyje ant Baltijos jūros kranto, kurį, kaip vokalistas Theo prisipažino lrytas.lt, iki šiol prisimena kaip vieną geriausių savo koncertų.
Praėjus kiek daugiau nei metams, jie – vėl Lietuvoje. Pirmą kartą – Lietuvos sostinėje. Tiesa, tai – jau šiek tiek kitokie „Hurts“. Prieš dvejus metus jie dar buvo gana naivūs, alkani šlovės ir negalintys sau leisti daug scenos „žaisliukų“ - dekoracijų stygių kompensavo žiūrovėms dalijamos baltos rožės.
2013-ųjų modelio „Hurts“ - labiau pasitikintys savimi, sukaupę didžiausių Europos festivalių užkariavimo patirties, paruošę kol kas brangiausią savo koncertą su daugiau šou elementų.
Kita vertus, antrasis grupės albumas „Exile“, išleistas šių metų kovą, nepasiekė debiutinio albumo „Happiness“ populiarumo aukštumų, kai kurie skeptikai pradėjo kalbėti apie dueto šlovės saulėlydį. Melancholiškos dainos (su stipria nostalgija devintajam dešimtmečiui) žiūrovams pradeda pabosti?
Išvada – gal pernelyg ankstyva. Nors daug kam nepraslydo pro akis, kad ir į pasirodymą Vilniuje šią savaitę bilietų buvo galima įsigyti pigiau – nuolaidų ir išpardavimų portaluose. Signalas – lyg ir aiškus, kita vertus, sunku tikėtis, kad net ir ištikimas gerbėjas mažoje šalyje į tos pačios grupės koncertą eitų tris kartus iš eilės.
„Jie groja gražią popmuziką, ir tiek. Nors ir nesu didelis jų gerbėjas, pasižiūrėti įdomu“, - sakė į koncertą su širdies dama Nijole Statkute atėjęs muzikologas Darius Užkuraitis.
Kompozitorius Deivydas Zvonkus džiaugėsi pagaliau prisiruošęs pamatyti grupę, kurios du ankstesnius koncertus Lietuvoje praleido.
„Muzika – nebloga, bet man įspūdį daro vokalisto balsas. Teko matyti „Hurts“ koncertų įrašų – jis tikrai puikiai dainuoja“, - sakė Deivydas.
Į Lietuvą dar antradienį atvykę muzikantai dar prieš koncertą stebino rengėjus keistais įnoriais – pavyzdžiui, užkulisiuose pageidavo „ko nors įdomaus ir raudono“.
Tiesa, pastarasis pageidavimas koncerto dieną iš reikalavimų sąrašo išgaravo – kaip ir didelė vietinės įžymybės nuotrauka. Tačiau reikalavimai užkulisiuose pakabinti boksininko Mike'o Tysono ir aktorės Monicos Bellucci nuotraukas niekur nedingo.
„Paprasti, normalūs. Šiandien vidudienį išsiregistravo iš viešbučio Vilniuje ir visą laiką leido arenoje. Labai daug repetavo, jokių šokdinimų ar keistenybių nebuvo“, - pasakojo koncerto Vilniuje rengėjai.
Aštuntą valandą vakaro į areną susirinkusius žiūrovus pasveikino lietuvių duetas „Golden Parazyth“ - laimėję „Hurts“ paskelbtą konkursą, mūsiškiai apšildė pasirodymus ne tik Vilniuje, bet ir Rygoje bei Taline, nusipelnydami ir britų popžvaigždžių komplimentų.
„Hurts“ į sceną turėjo žengti devintą valandą vakaro – salėje pritemo šviesos, išryškindamos didžiulį grupės pavadinimą ant scenoje pakabintos užuolaidos.
Tačiau pasigirdusi įžangos muzika greitai nutilo, o tada žiūrovai kelias minutes laukė, kol technikai karštligiškai kuitėsi prie pultų. Paaiškėjo, kad staiga dingo pagrindinio įgarsinimo pulto maitinimas – kol jis vėl buvo „užvestas“, stojo netrumpa pauzė.
Tiesa, žiūrovų neapsitenkinimo ženklų nesimatė, o galiausiai į sceną žengę „Hurts“ pradėjo kurti savo nedidelį spektaklį.
Klavišininko A.Andersono rankose atsidūrė gitara, vokalistas Th.Hutchcraftas į žiūrovus žengė iš padilbų – galvą prisidengęs gobtuvu. Kartu su „Hurts“ scenoje – keli padedantys muzikantai, iš kurių išsiskiria moteris instrumentininkė, grojanti ir smuiku, ir saksofonu.
Scenografijos elementai – gal ir neįmantrūs, bet efektingi. Didžiulių trikampių formos apšvietimo konstrukcijos, pagal ritmą mirgančios visomis spalvomis – esminė scenos vaizdo dalis.
Jau per pirmą koncerto pusvalandį „Hurts“ drąsiai iššaudė nemažai svarbių šovinių – hitus „Miracle“, „Wonderful Life“, grupės gerbėjų pamėgtas dainas „Silver Lining“ ir „Evelyn“ (pastarojo priedainį visa salė plėšė ir neraginama).
Ko jau ko, o gerbėjų entuziazmo „Hurts“ vyrukams pavydėti gali daugelis garsenybių – žiūrovai parteryje šoko ir smaginosi, nepaisydami akivaizdžios problemos. Dueto įgarsintojams sunkiai sekėsi tvarkytis su savo darbu – sėdint kai kuriose tribūnose išskirti vokalisto balsą iš bendro fono buvo, švelniai tariant, nelengva.
„Taip, garsas netobulas. Bet mes čia mažai ką galime padaryti – techninis personalas keliauja kartu su grupe, jis ir dirba“, - sakė koncerto rengėjai.
Antroje koncerto pusėje, tiesa, garsas pagerėjo, o ir patys „Hurts“ pradėjo daugiau bendrauti su publika.
Vokalisto Theo rankose vis atsirasdavo puokštės baltų rožių – mėtyti jas žiūrovams yra „firminis“ šios grupės triukas, kurį dainininkas gausiai naudojo ir šį kartą.
Dainą „Blood, Tears And Gold“ duetas „nurengė“ iki pagrindų – ji skambėjo tik Theo balsu ir Adamo gitara, garsiai pritariant gerbėjoms: dainininkui ištiesus mikrofoną publikai, chore ryškiausiai skambėjo merginų balsai.
Baladė „Stay“ romantika užliejo net ir labiausiai paniurusius, o kūriniui „Illuminated“ žiūrovai Theo prašymu salę pavertė iškeltų mobiliųjų telefonų švieselių jūra.
Energingesnių dainų metu „Hurts“ vokalistas net išbandė ėjimą, pamėgtą jo dievinamos grupės „Depeche Mode“ vokalisto Dave'o Gahano – privertė publiką kartu su juo į kairę ir dešinę mojuoti iškeltomis rankomis.
Grupei atsisveikinus, vilniečiai išsireikalavo biso – gavo „Better Than Love“ ir atsisveikinimo baladę, kurią Theo sudainavo, pečius apgaubęs lietuviška trispalve. Vėliava galiausiai buvo atiduota publikai, o atsisveikinę „Hurts“ neslėpė – tikisi, kad šis meilės nuotykis su Lietuva dar nesibaigė.
„Mes čia trečią kartą. Lietuva, ačiū, kad leidote čia sugrįžti“, - nuo scenos dėkojo muzikantai.
Ar bus ir ketvirtas? Sunku aiškiai atsakyti. Jei ir bus, tai tikriausiai – ne kitais metais. Koncerto rengėjai neslėpė, kad Latvijoje susidomėjimas „Hurts“ pasirodymu buvo didesnis, nors grupė ir ten viešėjo ne pirmą sykį.
Tačiau besiskirstančių žiūrovų šypsenos išdavė – grupė žiūrovams patiko. Todėl tarti „sudie“ Vilniuje šiam duetui dar tikrai per anksti. Kol kas geriau tinka netvirtas „iki“.
