Du mandagūs darbštuoliai su kostiumais, kurie tikriausia yra senamadiški tiek, jog nesinaudoja kompiuteriais ir mobiliaisiais telefonais - toks įspūdis susidaro, pamačius bet kurią "Hurts" fotosesiją.
Dainininkas Theo ir klavišininkas Adamas "Hurts" pavadinimu koncertuoja tik ketverius metus, bet jau yra viena populiariausių grupių Europoje. "Wonderful Life", "Stay", "Silver Lining", "Blood, Tears & Gold", "Miracle" - šios dainos pakerėjo svajingos elektroninės popmuzikos gerbėjus ir atvėrė "Hurts" duris į daugelį rinkų, nuo Portugalijos iki Indonezijos ar Japonijos.
Kaune ir Palangoje jau apsilankiusi grupė lapkričio 6-ąją pirmą kartą koncertuos didžiausioje Vilniaus arenoje - pristatydama šįmet išleistą antrąjį albumą "Exile".
Nuotraukose jie atrodo kaip jauni universiteto dėstytojai, koncertams puošiasi juodais ar pilkais švarkais ir liemenėmis, scenoje dalija rožes - atrodo, būtent tokių džentelmenų 2010-aisiais, kai išpopuliarėjo "Hurts", reikėjo nuo spalvingų pajacų pavargusiai publikai.
Tiesa, nesuklyskite - "Hurts" moka ir linksmintis iki paryčių. Be to, jei tikėsime britų spauda, 27-erių vokalistas Th.Hutchcraftas yra ne tik vakarėlių liūtas, bet ir apetito neprarandantis mergišius, kurio užkariavimų sąraše - dainininkė Marina Diamandis, populiari TV laidų vedėja Alexa Chung, "Mis Vokietija" titulo laimėtoja Shermine Shahrivar ir burleskos dievaitė Dita Von Teese.
"Tai didžiausias šou, kokį esame sukūrę, turime dvi valandas muzikos, didžiulę sceną ir dekoracijas. Praėjusį savaitgalį kaip tik pristatėme šį šou Mančesteryje ir Londone - publikos reakcija buvo puiki.
Pamatysite ir išgirsite tai, ko Lietuvoje dar nesame rodę", - žadėjo Th.Hutchcraftas.
Artėjant kelionei į Lietuvą, dainininkas davė interviu "Lietuvos rytui".
- Jau du sykius viešėjote Lietuvoje. Kokie įspūdžiai? - paklausiau Theo.
- Man labai įsiminė Palanga, kur grojome pernai. Tai buvo ypatinga. Mums juk retai tenka groti ne sostinėse. Grojome paplūdimyje, prie pat jūros, vaizdas nuo scenos buvo nuostabus.
Kaune prieš porą metų buvo labai smagu. Bet šįkart tikiuosi pamatyti kiek daugiau, ankstesnius kartus nebuvo daug laisvo laiko. Turėsime poilsio dieną Vilniuje, norisi apžiūrėti miestą.
Žinau, kad lietuviai didžiuojasi savo moterų grožiu - ir, brolau, pasakysiu, kad esate visiškai teisūs. Jos fantastiškai atrodo.
Ir žinau tai ne tik todėl, kad buvau Lietuvoje. Kai nueinu į vakarėlį Londone ar Niujorke, gražiausia ten pamatyta moteris labai dažnai būna iš jūsų šalies. Taip jau yra. Nebandau įsiteikti.
- Prieš penkerius metus buvote du mažai kam žinomi neapsiplunksnavę jaunuoliai. Jei kas jums tada būtų pasakęs, kad grosite 100 koncertų per metus, būtumėte patikėjęs?
- Nė nežinau. Mes visada norėjome pripažinimo, dėl to ir stengėmės. Bet neturėjau žalio supratimo, kad tokios dainos kaip "Wonderful Life" ar "Stay" bus tokios populiarios. Tai iš tiesų buvo visiška staigmena. Parašai dainą, manai, kad ji gera, bet kodėl būtent ją pamėgsta tiek daug žmonių - tai visiškai nesuvokiama.
- Būdamas 24-erių dainavote apdovanojimų ceremonijose, kurias stebėjo dešimtys milijonų žmonių. Ar buvo lengva su tuo apsiprasti?
- Manau, buvau pasiruošęs šlovei. Bet net ir dabar būna akimirkų, kai manau, kad visa tai yra beprotybė. Kartais atsitokėju ir niekaip negaliu suprasti, kas čia darosi.
Per pastaruosius porą metų mes aplankėme kone visą pasaulį. Tai neįtikėtina. Aš vis dar jaučiuosi, tarsi tai būtų nesibaigiančios atostogos. Už kurias man moka.
- Keletą pastarųjų metų dirbate beveik be pertraukų - koncertai, įrašai, vėl koncertai. Kaip jūs su Adamu sugebėjote iki šiol nesusirieti?
- Kartu su Adamu dirbame jau devynerius metus - ir didžiąją dalį laiko praleidžiame kartu. Keliaujame, kuriame, koncertuojame. Esame geriausi draugai - tai ir yra visa paslaptis.
Per pastaruosius penkerius metus tapome dar artimesni, nes atsirado daugiau iššūkių, atsakomybės, patirties. "Hurts" yra viena svarbiausių mūsų gyvenimo dalis. Puikiai žinome, kad vienam be kito kurti būtų sunku.
- Bet vis dėlto Adamas turi bruožų, kurie jus "užknisa"?
- Tai kad ne. Bet esu tikras, kad kai kurios mano savybės "užknisa" jį. Pavyzdžiui, aš labai anksti keliuosi iš lovos, o jis miega iki pietų, mano rytiniai skambučiai jį tikrai erzina.
- Adamas yra pasakęs, jog privalote susirgti depresija, kad parašytumėt naują dainą. Tai buvo pokštas ar taip iš tiesų yra - kai esate laimingi, neturite idėjų?
- Sunku pasakyti. Pirmą albumą, kuris tapo toks populiarus, kūrėme sunkiomis sąlygomis, buvo daug nusivylimų, gal Adamas tai turėjo omenyje. Žmonės klysta, manydami, kad mes labai liūdni. Mūsų muzikoje reikalinga ir melancholija, ir džiaugsmas. Bet taip, gal nuliūdus kurti sekasi kiek geriau (juokiasi).
- Vos tik išleidę pirmas kelias dainas, iškart sulaukėte daug dėmesio Lenkijoje, Rusijoje, Estijoje, Ukrainoje. Kaip manote, kodėl "Hurts" tokie populiarūs šioje pasaulio dalyje?
- Man pačiam įdomu ir keista. Tiek daug kartų buvau Rytų Europoje, bet iki šiol nežinau atsakymo. Akivaizdu, kad užsimezgė stiprus ryšys - patys stengiamės į Rytų Europą atvykti kuo dažniau.
- Esate groję labai neįprastose vietose.
- Taip, jų tiek daug, kad net sunku visas prisiminti. Pavyzdžiui, grojome paplūdimyje Balyje, apsupti merginų su bikiniais ir banglentininkų. Gerai mes ten su tais savo kostiumais atrodėme (juokiasi).
Grojome ir kažkokioje dykynėje Sibire, kurią net žemėlapyje sunku surasti. Manau, kad mums labai sekasi - lankomės tokiose vietose, kur nedaug muzikantų turi progų nuvykti. Tai labai praturtina.
- Užtenka pamatyti porą jūsų klipų, kad įsivaizduotum, jog gyvenate name, apstatytame dizainerių sukurtais baldais ir nukabinėtame brangiais paveikslais.
- Aha (kvatojasi). Manau, jei gerbėjai galėtų patekti į mano namus, jie liktų nustebę. Aš gyvenu netvarkingai. Namuose pilna keistų daiktų, kuriuos parsitempiu iš kiekvienų gastrolių.
Turiu tokią silpnybę - perku ir renku visokias keistenybes, kurios patraukia akį. Mano namas dažnai atrodo kaip sandėlis. Ką perku? Na, visokius keistus rakandus, skulptūrėles. Be to, visur gaunu keistų dovanų iš gerbėjų - ir jų neišmetu.
Bet mano namai tikrai nėra tokie iščiustyti, kaip filmo "Amerikos psichopatas" veikėjo, nors daug kas taip ir įsivaizduoja.
- Kai lankėtės Taline, po koncerto nužingsniavote tiesiai į "Depeche Mode" barą. Ta grupė - jūsų įkvėpimas?
- Taip. Dievinu juos ne tik dėl muzikos, bet ir to, kaip vysto savo karjerą, kaip rimtai žiūri į kūrybą, daro tai, ką nori. Jie nusipelno pagarbos.
- Jų muzika Didžiojoje Britanijoje vertinama mažiau nei kitose Europos šalyse. Kaip ir jūsų. Kodėl?
- Taip, požiūris į mus čia - kitoks nei Suomijoje ar Vokietijoje. Ten sunku ramiai pereiti gatvę, nes tuoj pat prisistato gerbėjai, o gimtinėje žmonės susirenka į koncertus, bet kritikai deda į šuns dienas, "topuose" nekylame aukštai. Nežinau, kodėl taip yra. Tai keista.
Aš nesijaudinu dėl to, ramiai miegu naktimis. Nuo pat pradžių susikūrėme karjerą ir už Didžiosios Britanijos ribų, tad nėra ko nervintis.
- Kai grojote Palangoje, užkulisius paprašėte papuošti Lietuvos manekenių su maudymosi kostiumėliais nuotraukomis, o jums padedančios atlikėjos paprašė pusnuogių vyrų fotografijų. Tai nelabai dera prie jūsų rimtuoliško įvaizdžio, ar ne?
- Taip, bet tai - tiesiog kvailiojimas. Gastrolių metu tiesiog privalome prisigalvoti visokių nesąmonių, būdų linksmai užmušti laiką. Kitaip išeitume iš proto. Juk užkulisiuose tenka kelias valandas sėdėti ir laukti koncerto.
Galima tą laiką užmušti geriant, bet tai - ne pats geriausias sprendimas, esu tai patyręs (juokiasi).
- Turite gerbėjų, kurie kopijuoja jūsų aprangos stilių - kostiumai, kaklaraiščiai, "sulaižyti" plaukai. Ar nujautėte, kad įvaizdis taps tokia svarbia jūsų populiarumo dalimi?
- Tai - įdomi tema. Daug kas sako - kokį sėkmingą stilių susikūrėte. Nieko mes nekūrėme. Mes abu taip pat rengėmės, kai mūsų dar niekas nesiklausė. Tokie jau esame.
Mūsų apranga, klipų stilius yra tokie, nes norėjome, kad viskas būtų labai paprasta, kad niekas nekreiptų dėmesio į išvaizdą, kad svarbi būtų muzika. Bet išėjo štai kaip. Pasirodo, kad mūsų stilius daug kam patinka. Ką galiu pasakyti - turbūt turime gerą skonį?
- Kaip slepiatės nuo smalsių akių? Kai einate nusipirkti pieno, apsivelkate sportinę palaidinę ir apsimaunate džinsus? Taip juk jūsų niekas neatpažintų.
- Labai gera mintis. Gal ir reikėtų nusipirkti treningą. Bėda ta, kad neturiu jokių kitų drabužių - tik kostiumus, lietpalčius, marškinius. Kasdienybėje rengiuosi taip pat, kaip ir scenoje.
- Juokaujate?
- Ne. Turiu apie 15 baltų marškinių ir maždaug 20 juodų kostiumų. Ne dėl to, kad norėčiau kažką tuo pasakyti, tiesiog man taip paprasčiau. Taip neturiu sukti galvos, ką apsirengti.
- Esate laikomas vyru, kuris gali susukti galvą bet kuriai patinkančiai moteriai. Smagu, kad žmonės taip mano?
- Tai tiesiog juokinga. Kai paskaitau britų laikraščius, kurie rašo, kad kiekvieną vakarą pareinu namo su kita moterimi, pagalvoju - velnias, kaip būtų gerai, jei tai būtų tiesa.
Visi tie gandai yra mano darbo dalis. Man nėra taip jau paprasta sužavėti moterį. Jei taip būtų, dabar nesikalbėčiau su jumis, turėčiau labiau viliojančių užsiėmimų (kvatojasi).
