Pernai dešimties metų sukaktį atšventusį vaikų „Eurovizijos” konkursą rengianti Europos transliuotojų sąjunga neturi kuo džiaugtis.
Jaunųjų atlikėjų konkursas taip ir neįgijo pagreičio. Didžiausias dalyvių skaičius nuo renginio debiuto 2003-iaisiais – 18 šalių. Tiek jų mažuosius artistus atsiuntė 2004 metais, rašo „Lietuvos rytas".
Pernai konkursantų buvo dvylika, o šįmet sunkiai sekasi sukrapštyti ir tiek. Bandoma įkalbėti dalyvauti visus iš eilės, tarp jų – ir Lietuvą.
Nesurenka reikiamo skaičiaus?
Lietuva vaikų „Eurovizijoje” dalyvavo keturis kartus. Geriausias rezultatas – 2008-aisiais Eglės Jurgaitytės pelnyta trečioji vieta. 2011-aisiais Lietuvai atstovavusi Paulina Skrabytė konkurse užėmė dešimtą vietą.
Pernai Lietuva jau nedalyvavo konkurse, kuris buvo surengtas Amsterdame. Šįmet rengti konkursą ėmėsi Ukraina – lapkričio 30 dieną renginys vyks Kijeve. Tačiau kol kas prie starto linijos vos 11 valstybių.
Šios savaitės pradžioje jų buvo tik dešimt, tačiau iš konkurso užkulisių atskriejo žinia, esą susitarta su 12 valstybių.
Netrukus paaiškėjo, kad atranką į konkursą skubiai pradeda Moldova. Tačiau kuri šalis dvyliktoji dalyvė, vakar dar nebuvo aišku.
„Neoficialiuose pokalbiuose užsiminta, kad rengėjai sugebėjo sutarti su viena iš trijų Baltijos šalių. Tačiau visos jos tai neigia. Visi čia laukia, kas vis dėlto bus tie dvyliktieji”, – „Lietuvos ryto” žurnalistui sakė „Eurovizijos” ekspertas Andy Michejevas.
Buvo bandymų įkalbėti
Kad Lietuva tikriausiai nedalyvaus konkurse, dar pavasarį užsiminė mūsų šalies delegacijos „Eurovizijoje” vadovas Audrius Giržadas.
Dabar jis tvirtina, kad padėtis nepasikeitė – Lietuvos atstovo ar atstovės Kijeve nebus, nors bandymų pakeisti mūsų šalies nusistatymą buvo.
„Kalbėjomės su organizatoriais visą vasarą. Anksčiau sakiau, kad 99 procentų tikimybė, jog nedalyvausime. Dabar sakau tai 100 procentų. Teko kalbėtis su latviais – jie tvirtina, kad nedalyvaus, nors irgi sulaukė kvietimų ir raginimų.
Mes turėjome visokių svarstymų, bandėme kalbėtis su rėmėjais, tačiau pasiekti susitarimo nepavyko”, – neslėpė A.Giržadas.
Vakarai konkursu nesidomi
Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Makedonija, Malta, Moldova, Nyderlandai, Rusija, Švedija ir Ukraina – kol kas toks būsimojo konkurso dalyvių sąrašas.
Šešios buvusios Sovietų Sąjungos valstybės į konkursą siunčia daugiau nei pusę dalyvių. Faktas, taikliai nusakantis vaikų „Eurovizijos” problemą.
Vakarų Europoje šis renginys taip ir nelaimėjo TV žiūrovų dėmesio, o investuoti į pasirodymą renginyje, kuris neatneša reitingo, mažai kas nori.
Be to, iki šiol nėra aišku, kokį veidą bando susikurti šis renginys. Šalia aštuonmečio pyplio čia kartais galima pamatyti keturiolikmetę merginą, kuri atrodo bent penkeriais metais vyresnė.
Vis dėlto, A.Giržado nuomone, konkursą stabdo ne šie skirtumai ar visuomenės požiūris į jį, o pinigų stygius, kurį jaučia Europos transliuotojai.
Norus stabdo pinigų stygius
Prieš keletą metų buvo užsiminta, kad šalies dalyvavimo suaugusiųjų „Eurovizijoje” starto mokestis – šešiaženklė suma.
Anot Lietuvos delegacijos vadovo, dalyvavimo vaikų „Eurovizijoje” išlaidos beveik tokios pat didelės.
„Įeina ne tik starto mokestis. Dalyviams reikia ten nukeliauti, gyventi, o viešbučiai per tokius renginius pabrangsta dvigubai ir daugiau.
Žiūrimumas toli gražu ne toks kaip suaugusiųjų „Eurovizijos”, o išlaidos panašios. Šalys sukandusios dantis sumoka didžiosios „Eurovizijos” kainą, tačiau vaikų renginiui pinigų nebelieka, juolab kad nemažai valstybių dalyvauja ir kituose Europos transliuotojų sąjungos renginiuose.
Jei pinigų būtų, šalys tikrai norėtų dalyvauti. Nėra taip, kad vaikų „Eurovizija” niekam neįdomi.
Mes dalyvautume, bet yra kaip yra – pinigų neturime”, – komentavo A.Giržadas.
Žinia, kad vaikų „Eurovizija” nesurenka dvylikos dalyvių, jo nenustebino, tačiau TV prodiuseriui nebuvo aišku, kodėl reikia būtent tiek atlikėjų.
„Bent jau taisyklėse nemačiau, kad turi būti konkretus dalyvių skaičius.
Tikriausiai tai susiję su pinigais – norima iš starto mokesčio surinkti tam tikrą biudžetą”, – spėjo A.Giržadas.
Keičia renginio veidą
Sunkumų patiriantis konkursas keičiasi – šįmet pristatyta naujovė, jog prizus gaus ne tik laimėtojas, bet ir antrą bei trečią vietas užėmę vaikai.
Be to, sklinda raginimai reformuoti renginį taip, kad jis būtų įdomesnis ir patrauklesnis.
„Susitikimuose kalbama apie tai, kad reikia jausti laiko dvasią, atsižvelgti į dabartinių vaikų ir paauglių pomėgius, stilių.
Bus įdomu žiūrėti, kaip keisis renginio formatas.
Gal ateityje Lietuva ten vėl bus”, – aiškino A.Giržadas.
