Lapkričio 29-ąją „Biplan“ surengs koncertą Vilniaus „Lofte“ ir išleis kompaktinį singlą „Amore“, bet tai – ne vieninteliai sukaktį švenčiančios grupės džiaugsmai.
Publikai ji ruošia ir naujutėlę dainą „Sapnų gaudyklė“, kitą savaitę filmuos dainos „Amore“ rusiškos ir ukrainietiškos versijų vaizdo klipus, o kitais metais žada ir naują albumą – pirmąjį po penkių metų pertraukos.
Šįmet grupė koncertavo Vokietijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, iki metų pabaigos dar pasirodys Švedijoje.
„Labai aktyvus laikas. Olegas juokauja, kad mes – jau seni vilkai, bet kone kas mėnesį gauname naujų įspūdžių“, - sakė vokalistas Maksas Melmanas.
Dar karjeros pradžioje tuomet moksleiviško amžiaus „Biplan“ sau pažadėjo, kad gros iki senatvės – kaip kokie „The Rolling Stones“. Kol kas pažadas tesimas.
„Niekada nebuvo nė minties, kad grupė galėtų skirstytis. Tiesa, buvo sunkių momentų. Pavyzdžiui, 2009-aisiais išleidome albumą „Nuodai“, kuris mums atrodo vienas geriausių, bet liko beveik nepastebėtas. Pataikėme tiesiai per krizės įkarštį, muzika niekam nerūpėjo“, - atsiduso gitaristas O.Aleksejevas.
Krizė, bent jau „Biplan“ vyrų nuomone, jau pasibaigė, koncertų padaugėjo, o honorarai – didesni nei anksčiau.
Be to, grupė vis atkakliau skinasi kelius į Rytus – reguliariai koncertuoja Rusijoje ir Ukrainoje, pastarojoje šalyje yra kviečiama į populiarias televizijos laidas. Pozicijas „Biplan“ tikisi dar labiau sustiprinti ukrainietiška „Amore“ versija.
„Nemoku tos kalbos. Pasitelkėme vietinę poetę, kuri konsultavo ir tarimo klausimais. Bet, pasigirsiu, išgirdę ukrainiečiai nustemba, kad čia dainuoja ne jų tautos atstovas. Turiu ketvirtadalį ukrainietiško kraujo, gal tai irgi veikia.
Esame dainavę ir rusiškai, ir angliškai, ir albaniškai. Turėjome ir ukrainietišką „Anzelmutės“ versiją, tik ji buvo eksperimentas, kurį mažai kas girdėjo. Mes neapsiribojame, gal bus ir daugiau kalbų“, - juokėsi M.Melmanas.
„Kad mes esame iš Lietuvos, Rusijoje ar Ukrainoje nėra nei privalumas, nei trūkumas. Jau praėjo tie laikai, kai muzikantai iš Baltijos šalių jiems buvo egzotika. Galbūt net labiau trūkumas, nes gyvenant ten, o ne Lietuvoje, būtų lengviau tvarkyti karjeros reikalus“, - svarstė O.Aleksejevas.
Rusijos rinkoje pirmą kartą „Biplan“ šmėstelėjo dar prieš keliolika metų – kai šios šalies televizijos pradėjo transliuoti rusiškai įrašytas grupės dainas, koncertuoti kvietė didžiausi festivaliai.
„Dabar į tą rinką einame, būdami kur kas išmintingesni. Tada dar buvome labai jauni, ne viską supratome, kas ten vyksta. Nepasakyčiau, kad dingome iš rusų akiračio, tiesiog padarėme labai ilgą pertrauką.
Mūsų dainas ten iki šiol prisimena. Pavyzdžiui, Ukrainoje ne vienas radijo stoties vadovas ar laidų vedėjas dar mokykloje klausėsi mūsų dainos „Labas rytas“. Tai atveria nemažai durų.
Kita vertus, būna ir keistų akimirkų. Prieina toks dėdė po koncerto, pagiria ir pasako, kad būdamas dešimtokas mėgo mūsų muziką. Tik tada supranti, kad jis – jaunesnis už tave, o atrodo daug vyresnis. Matyt, muzika padeda išlikti jaunatviškiems“, - svarstė M.Melmanas.
Kelionės po Rytų Europą palieka daug įspūdžių. Šįmet muzikos apdovanojimų ceremonijoje Ukrainoje svečiavęsis Maksas stebėjosi, kad ten daugelis pramogų verslo veikėjų vienas į kitą žvelgia iš aukšto, o jo atvykimas sukėlė nepatiklių žvilgsnių, maždaug – ko tas tipas iš Lietuvos čia nori.
„Bet linksmiausios istorijos susijusios su tais laikais, kai pirmą kartą prasiveržėme į Rusiją. Kartą į mūsų persirengimo kambarį užsuko garsios roko grupės „Alisa“ vokalistas Konstantinas Kinčevas.
Įeina – man ant kelių guli Zemfira (garsi Rusijos roko dainininkė – Red.), Maksas kažką plepa su grupės „Maša i medvedi“ vokaliste. O Konstantinas ir sako – a, tai jūs tie estai, man labai patinka pas jus Rygoje“, - kvatodamasis prisiminė O.Aleksejevas.
Zemfira ant kelių? „Ne, nieko, ką jūs pagalvojote. Mes tiesiog draugiškai bendravome, ji žadėjo sužaisti su mumis krepšinį, nes pasakojo, kad treniravosi mokykloje. Reikės jai tai kada nors priminti“, - juokėsi M.Melmanas.
Kadaise net keturis gerbėjų klubus Lietuvoje turėjusi grupė sako, kad jos muziką mėgstantys žmonės auga kartu, tačiau džiaugiasi, kad į koncertus ateina ir nemažai jaunimo.
Vienas dalykas nesikeičia – muzikantams vis dar nelengva apibūdinti, kokio stiliaus yra jų kūryba.
„Kartą esame per vienus metus laimėję ir metų roko, ir metų popmuzikos, ir tiesiog metų grupės titulą“, - šypsojosi Maksas.
„Man atrodo, mes grojame popmuziką. Bet mus vis dar dažnai klaidingai priskiria rokui“, - antrino Olegas.
Ukrainoje vis dažniau viešintys muzikantai ir gimtadienį atšvęsti nusprendė Vilniuje įsikūrusiame ukrainietiškos virtuvės restorane „Boršč“. Čia nuo kitos savaitės bus galima paragauti šokoladinio deserto, pavadinto grupės dainos „Amore“ vardu.
„Mes mėgstam šokoladą, bet desertą sukūrė pats restoranas. Ukrainos žiniasklaida jau susidomėjo – tai mums toje šalyje suteiks papildomos reklamos“, - džiaugėsi muzikantai.
