„Mūsų niekas negali sustabdyti“, - penktadienio vakarą žiūrėdamas į dangų, juokėsi festivalio rengėjas Algirdas Barniškis – Blėka.
Debesų – sočiai, tačiau kasmet į „Galapagus“ traukiančios minios tai neišsklaidė: festivalis įvykdė savo numatytą žiūrovų skaičiaus planą.
Zaraso sala – viena gražiausių ir vaizdingiausių vietų, kuriose vyksta Lietuvos festivaliai. Tiesiai iš miestelio centro einantis kelias į salą, palapinės ir automobiliai, statomi kone prie pat scenų, šalia esantis paplūdimys, į kurį žiūrovai veržėsi net ir vėsiu oru – renginys turi viską, ko reikia linksmybių pilnam vasaros savaitgaliui.
Penktadienį muzika festivalio scenose pradėjo skambėti jau popiet - „Roko naktų“ scenoje, pakrikštytoje pagal pirmąjį renginio pavadinimą.
Sunkesnę muziką grojantys rokeriai „Thundertale“, „Stiffer“, „Paralytic“, jaunosios Lietuvos roko pajėgos „Garbanotas bosistas“, latviai „The Sound Poets“, reperiai „Tie Geresni“ ir Lilas su Innomine įvedė publiką į pagrindinę vakaro temą – didžiojoje renginio scenoje surengtus kelių žinomų Lietuvos ir užsienio grupių koncertus.
Kol žiūrovai dar plūdo į salą ir statėsi palapines, publiką išjudinti teko elektroninės muzikos duetui „Golden Parazyth“. Vis tvirčiau Lietuvos festivalių scenose besijaučiantys Giedrius Širka ir Aurimas Vilkišius šiandien gali konkuruoti su bet kuo – melodingos jų dainos ir laukinė Giedriaus energija greitai pavertė ne vieną šimtą žmonių naujais „Golden Parazyth“ gerbėjais, o komplimentų grupei negailėjo ir koncertą stebėjęs Lietuvos roko patriarchas Algirdas Kaušpėdas.
Po jų groję čekai „Charlie Straight“, ne vieno žiūrovo nuomone, turėjo pasirodyti prieš „Golden Parazyth“, o ne atvirkščiais.
Pasirodymą energingu šou prie būgnų pradėję svečiai stengėsi, grojo pakankamai padoriai „sukaltą“, tačiau pernelyg tipišką ir neintriguojantį lengvą britišką „indie“ roką. Lietuviai juos sutiko gana šiltai, bet pasirodymas jų atmintyje vargu ar įsimins – nepadėjo ir vokalisto prisipažinimai, kad savo katiną jis pavadino Mickevičiumi, todėl su Lietuva esą turi nemažai ryšių.
Po čekų groję lietuviai „Antis“ pateikė visai kitokį vaizdą ir garsą. Belaukiant didmeistrių pasirodymo, žiūrovai geras penkias minutes skandavo grupės pavadinimą.
Grupė „Galapaguose“ vieną iš pirmųjų kartų pristatė naująją savo programą „Baisiai džiugu!“, kurią sukurti ir prodiusuoti padėjo „Skamp“ narys Viktoras Diawara.
Vienas šio vakaro kozirių – jo pasirodymas kartu su „Antimi“. „Aš pagrosiu tik porą dainų gitara. Mano indėlis šį vakarą – nedidelis. Tačiau man pačiam tai – didžiulis įvykis. Anksčiau nė nebūčiau pasvajojęs, kad vieną dieną grosiu su „Antimi“. Algirdas – turbūt vienintelis roko muzikantas, į kurį niekada nedrįsiu kreiptis „tu“, - šypsojosi laimingas V. Diawara.
Naujoji „Anties“ programa nuo ankstesnių skiriasi net keliais aspektais. Pirmasis – muzikinis. V. Diawara gana drąsiai ir ženkliai prikišo nagus – kai kurios naujos „Anties“ dainos sušvito industrinės elektronikos spalvomis, primindamos „Rammstein“, „Muse“ ar net Marilyn Mansono skambesį.
Atitinkamas ir įvaizdis. A. Kaušpėdas į sceną žengė, vilkėdamas ilgą juodą paltą su gobtuvu, kuris į dainų ritmą sušvito baltomis ir raudonomis švieselėmis.
Po poros dainų paltas lėkė šalin, ir gana solidaus amžiaus dainininkas parodė, kad nejaučia jokių kompleksų, kai kalbama apie scenos saviraišką – raitė teatrališkus judesius, apsitempęs juodą triko, simbolizuojantį stilizuotą skeletą.
Galiausiai jis pasirodė su švytinčiu baltu fraku – ant jo piešė ornamentus pirštinėmis, skleidžiančiomis mėlynus lazerio spindulius (kažką panašaus, beje, prieš keletą metų koncertuose naudojo tas pats M. Mansonas).
Naujos „Anties“ programos, kuri rudenį bus išleista kompaktinėje plokštelėje, daina „Kurti“ - garantuotas hitas, joje yra ir daugiau dainų, kurios grupės gerbėjams tikrai taps staigmena. A. Kaušpėdas – akivaizdžiai vis dar vienas geriausiai publiką valdančių dainininkų.
Kai “Antis” užgrojo legendinius „Zombius“ ir „Alyvas“, išsižioję publikos reakciją stebėjo baltarusių „Liapis Trubeckoj“ nariai – tokį darnų žiūrovų chorą senokai teko girdėti.
„Ką tik mačiau geriausią savo gyvenime koncertą. Bet nedrįsiu jam to pasakyti“, - užkulisiuose žiūrėdamas į A. Kaušpėdą, prisipažino „Golden Parazyth“ dainininkas G. Širka.
Po „Anties“ į sceną žengę „Liapis Trubeckoj“ - itin svarbus „Galapagų“ akcentas. Žengiant automobilių stovėjimo aikštele, atrodė, kad kas trečias automobilis – su baltarusiškais numeriais.
Aliaksandrą Lukašenką savo laisvomis kalbomis ir kritika užrūstinę muzikantai negali koncertuoti gimtinėje – ten tai tiesiog draudžiama. Todėl baltarusiai naudojasi kiekviena proga savo mylimą grupę pamatyti kur nors netoliese.
„Mano žiniomis, čia yra apie tūkstantį baltarusių“, - žvelgdamas į virš minios plevėsuojančias senąsias baltarusiškas vėliavas (jos toje šalyje uždraustos) sakė grupės atstovas Lietuvoje Vaidas Stackevičius.
Į sceną žengę „Liapis Trubeckoj“ darė tai, ką ir visada – grojo energingas, socialinį kontekstą turinčias dainas, kurios gal ir nėra labai įmantrios, bet turi sprogstamą energijos užtaisą.
Grupės lyderis Sergejus Michalokas kiek priminė „Red Hot Chili Peppers“ lyderį Anthony Kiedį – tik su daugiau aistros pankiškam ska muzikos šėlsmui.
Koncerto metu grupė prasitarė ir apie itin ambicingą savo planą – lapkričio 30-ąją ji surengs koncertą didžiausioje Vilniuje „Siemens“ arenoje.
Paskutiniai pagrindinės penktadienio vakaro programos dalyviai – ne mažiau energingi švedai „Clawfinger“.
Šeštadienį „Galapagų“ publikos laukia ne mažiau įspūdingi koncertai – gros britai „Hadouken!“, latviai “Instrumenti”, “G & G Sindikatas” su specialiai šiam festivaliui suburta didele kitų Lietuvos reperių komanda, „Bix“, „Empti“ ir daugelis kitų.
Publikos laukia ir stilingiausio žiūrovo rinkimai, futbolo, krepšinio, tinklinio varžybos, menų dirbtuvės ir daugybė kitų pramogų.
