Grupės pavadinimas gerai žinomas jau aštuonerius metus. Kaip ir muzika, kurią jie atlieka. Ryškios bosinės gitaros linija, niūroka atmosfera, žemas vokalisto Tomo Smitho balsas - karjeros pradžioje grupės muzika taip smarkiai priminė britų „Joy Division“ kūrybą, kad net būdavo kiek nejauku.
Matyt, pati grupė greitai suprato, kad tokiu arkliuku toli nenujosi. Todėl vėlesniuose įrašuose atsirado eksperimentų - nuo elektroninės muzikos potėpių iki kažko panašaus į linksmumo nuotaiką (pro sukąstus dantis).
Naujausias albumas „The Weight Of Love“ - visų iki šiol išbandytų grupės požiūrių košė. Jį pradedanti daina „The Weight“ skamba kaip duoklė „Joy Division“, tačiau sintetiniai kūrinio „Sugar“ garsai sufleruoja, kad „Editors“ visai mėgsta pasiklausyti „Depeche Mode“.
„A Ton Of Love“ - beveik euforiškas roko maršas, sutvertas festivaliams, bet „What Is This Thing Called Love“ yra pirmasis rimtas „Editors“ paslydimas. Falcetas ir ašaringa baladė skamba kaip parodija ar nevykęs pokštas.
Daina „Honesty“ irgi sufleruoja, jog „Editors“ būtų nieko prieš supanašėti su stadionų užkariautojais „Coldplay“. Bet paskui, laimei, reikalai susitvarko - stiprios melodijos, „firminis“ grupės pyktis ir nusivylimas suteiks malonumo kiekvienam, kas yra prarijęs „Editors“ kablį. Kiek tokių yra Lietuvoje, pamatysime rudenį, bet nuojauta kužda, kad bilietų gali greitai nelikti kasose.
Įvertinimas - 8 iš 10.
„Editors“ vaizdo klipas „A Ton Of Love“:
