Laikai save gamtos vaiku? Mėgsti trankią muziką? Žaviesi sintetinėmis spalvomis? Nori atsipalaiduoti? Pasiilgai nuoširdžių ir draugiškų žmonių? Važiuok į „Tundrą“. Trys paros linksmybių ir atotrūkio nuo miesto šurmulio čia garantuotos.
Skeptikai ironiškai šyptels nesuvokdami, kaip galima patogią lovą iškeisti į naktį palapinėje, o karštą dušą – į maudynes nuo garso vibracijų pulsuojančiame ežere. O ką jau kalbėti apie tai, jei festivalio metu nuolat pliaupia lietus ir šokti tenka iki kelių besimurkdant purve. Pasukios pirštu palei smilkinį ir leptels: „Bepročiai.“ Ir jie, greičiausiai, bus teisūs. Tačiau tokios replikos užkietėjusiems festivalininkams ne motais – apsimovę aulinius batus ir užsimetę kuprines ant pečių į „Tundrą“ jie traukia jau ištisus dešimt metų.
Jaukiame prieglobstyje įsikūrusi erdvė užkietėjusiems vakarėlių mėgėjams kasmet siūlo tris paras linksmybių. Psichodelinis transas, ramūs meditaciniai garsai, energinga techno muzikos erdvė ir laužyti boso ritmai – tai galėjo rasti kiekvienas, liepos 11-14 dienomis apsilankęs Zarasų Dūburio ežero saloje.
„Sveiki atvykę į elektroninės muzikos draustinį“, – skelbė festivalio teritoriją žymintis užrašas. Festivalis pasižymi tvirtu ryšiu su gamta ir begaline meile muzikai, todėl draustiniu „Tundra“ šiemet buvo vadinama ne šiaip sau. Keturios atskiros muzikos scenos buvo pavadintos simboliniais pavadinimais: „Techno kalnas“, „Bass liūnas“, „Psy Trance pieva“, „Chill Out miškas“.
Ketvirtadienio vakarą prasidėjęs festivalis per tris dienas subūrė maždaug 4 tūkst. lankytojų – maždaug tiek jų susirenka kasmet. Renginio organizatoriai tikino esantys patenkinti tokiu skaičiumi, tačiau užsiminė, jog tikėjosi sulaukti kiek didesnio susidomėjimo vien todėl, kad šie metai "Tundrai“ – ne eiliniai.
Tuo pat metu Lietuvoje vyko nemažai muzikinių renginių: Anykščiuose vykusiame „Velnio akmenyje“ šėlo metalo ir roko gerbėjai, Trakai kvietė prisijungti prie kasmetinio festivalio „Tamsta muzika“, Kulautuvoje vyko bardų festivalis „Akacijų alėja“. Publika kiekviename jų – skirtinga, tačiau nenuostabu, kad kažkam teko ir pasirinkti.
Žodis „festivalis“ kadaise skambėjo labai ypatingai. Jų nebuvo daug, visi jie turėjo savo dvasią, savo lankytoją. Šiandien jų gausu kaip niekada: seni tvirtina savo pozicijas, nauji bando prisijaukinti augančią kartą. Kai kurie jų po metų būna pamiršti, tačiau kiti sugeba išsaugoti vardą net dešimt metų. „Tundrą“ galima drąsiai vadinti vienu ilgiausiai gyvuojančių festivalių Lietuvoje.
Į jį šiemet, kaip ir visuomet, rinkosi itin spalvinga publika. Ekstravagantiškomis šukuosenomis ir žaismingais kostiumais pasipuošusių festivalio dalyvių neišgąsdino net vėsius ir itin lietingus orus žadančios orų prognozės. Didžiulėje pievoje kilo palapinių miestelis, kaip ir kasmet, čia netrūko ne tik jaunimo, bet ir šeimų su vaikais, keturkojais augintiniais.
„Tundros“ muzikinis draustinis kvietė prisiminti dešimties metų istoriją, paragauti jubiliejinių vaišių ir sušokti ne vieną jubiliejinį šokį. Skirtingose scenoje smagiai pašėlti kvietė ne viena žinoma grupė ar atlikėjas. Techno scenoje siautėjo Velvet, kitaip dar žinomas Dbrige vardu, įsiaudrinusius festivalininkus šokdino Perc, Deadbeat ir Casual Violence. Boso muzikos scenoje tarp ryškiausių atlikėjų buvo galima išgirsti praėjusiais metais sunkiais ritmais stebinantį Bong-Ra, taip pat - Clubroot, Khan. "Psy Trance" scenoje pakilti nuo žemės kvietė Heterogenesis, Kindzaza, Pragmatix, Cosmos Vibrations, tuo tarpu "Chill Out" miškas vibravo nuo The Asthmatix, Malasorti, Voodoo Tapes ir Para ritmų.
Šiemet prie programos kūrimo prisidėjo itin daug atlikėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, o festivalį buvo galima vadinti tarptautiniu vien dėl gausiai iš kaimyninių šalių atvykusių svečių.
Tačiau nepaisant gerą nuotaiką kuriančios atmosferos, ir žinomų atlikėjų vizito, pirmas įspūdis atvykus pasirodė kiek nykus. Tie, kurie „Tundroje“ lankėsi ne pirmą ir ne antrą kartą, patvirtins – jubiliejinė šventė nebuvo tokia ypatinga, kokios daugelis tikėjosi.
Portalas lrytas.lt jau rašė apie incidentą, kuriuo prasidėjo festivalis – ketvirtadienio vakarą į Dūburio ežerą iš dešimtiems metrų aukščio įkrito motorizuotu parasparniu virš festivalio teritorijos skraidęs pilotas. Ir nors programa dėl šio įvykio nepakito, apie nelaimę festivalyje buvo kalbama ne vieną dieną.
Ilgus metus atskirą, vadinamą „reivo“ kultūrą, puoselėjantis festivalis tapo didele mišraine, kurioje tam tikri produktai visiškai nederėjo išpuoselėtam gurmanų skoniui. Metams bėgant kito ne tik pats festivalis, bet ir jo auditorija. Publika, rodos, čia susiskirstė į dvi stovyklas: viena jos dalis atsidavė psichodelinio transo arba ramios muzikos ritmams, kiti šėlo boso ir techno muziką siūlančiose scenose.
Taikios publikos dvasią drumstė agresyviai nusiteikę, treningus vilkintys jaunuoliai, kurių pastarojoje scenoje buvo ypač daug. Anksčiau „Tundroje“ galėjai jaustis saugiai net vaikščiodamas vienas viduryje gūdaus miško, tačiau šįkart praeiti neužkalbintam ir nepastebėtam nebuvo labai paprasta.
Renginį kartino ne tik pliaupiantis lietus, bet ir netikėtai pačiame vakarėlio įkarštyje naktį iš penktadienio į šeštadienį techno ir boso scenose dingusi elektra. Pusvalandis tylos tamsoje ir jokios informacijos apie tai, kas vyksta, ne vieną privertė jaustis nejaukiai.
Kiek nustebino ir numatytų stilių neatitinkančios scenos. Aštrią, intensyvią, industrinę, minimalistinę muziką techno scenoje ne kartą pakeitė labiau „Chill out miškui“ būdingi garsai, kurie akimirkomis atsikartojo ir šokliame „Bass liūne“. Ant kalno įsikūrusioje techno scenoje koncertavo ir bene didžiausios renginio žvaigždės, britai „The Orb“. Įspūdingas scenos veteranų pasirodymas tikrai buvo neeilinis, tačiau pasirinkimas leisti jiems groti techno scenoje buvo kiek netikėtas. Tie, kurie atvyko klausyti techno – liko nesusipratę dėl ramesnio muzikos skambesio, o tie, kurie dar prieš dvidešimt metų pamilo ambientinės muzikos pradininkus, šnabždėjosi, jog šie turėjo koncertuoti jaukesnėje erdvėje.
Tačiau nepaisant visų nesklandumų, renginys išlaikė savo dvasią ir gali būti drąsiai vadinamas visų elektroninės muzikos mylėtojų meka. Priešingai nei daugelyje festivalių, čia puikiai dirbo savanoriai. Jie mielai atsakė į visus klausimus, padėjo spręsti iškilusias problemas. „Tundros“ teritorijoje veikė gerai organizuotas parkingas, buvo gerai sprendžiamas šiukšlių klausimas, kurių čia beveik nebuvo.
Dienos metu muzikiniame draustinyje netrūko veiklos: čia veikė įvairios menų dirbtuvės, meditacijų kampeliai, akis glostė meniniai performansai. Dvejuose ežero paplūdimiuose veikė psichodelinę ir drumenbeiso bei dabstepo muziką grojančios scenos, norintys galėjo pasikaitinti pirtyje, pažaisti įvairius žaidimus, po atviru dangumi įsikūrusioje kino erdvėje pažiūrėti mėgstamus filmus.
Organizatoriai juokiasi, kad kasmet besiruošdami festivaliui pasižada, jog šis bus tikrai paskutinis. Ir nenuostabu kodėl. Pasiruošimas kiekvienam renginiui atima daug darbo, daug laiko, daug pastangų. Dešimt metų išlaikyti statusą nėra lengva. Tačiau net jei senoji festivalininkų karta jau spėjo užaugti, į "Tundrą" plūsta nauja. Tokia pat spalvinga, tokia pat energinga, taip pat stipriai mėgstanti elektroninę muziką.
