Yra atlikėjų, kurie nugalėję muzikiniuose TV šou greitai dingsta iš akiračio. Žiūrint Giedrės pasirodymus „X Faktoriuje“ ir kalbantis su ja neatrodo, kad šiai linksmai merginai iš Panevėžio tai grėstų. Net jei taip ir nutiktų, atrodo, dainininkė visai nenusimintų — ji demonstruoja stebėtinai sveiką požiūrį į populiarumą.
Susidaro įspūdis, kad publikos ir „X Faktoriaus“ teisėjų liaupsės jos nė trupučio neišpaikino. Bendradarbiauti su tarptautine muzikos įrašų leidybos kompanija „Sony Music“ besirengianti atlikėja tikisi tęsti veterinarijos studijas rezidentūroje ir nesureikšmina Lietuvoje greitai primetamo žvaigždės statuso.
Televizijos žiūrovus pakerėjusi mergina „TV antenai“ papasakojo apie linksmą savo vasarą, gerbėjų nešamas bandeles ir tai, kaip, jos nuomone, turėtų elgtis šį šou laimėti norintis žmogus.
— Laimėjusi „X Faktorių“ žadėjote už gautus 50 tūkstančių litų uždengti mamos namų stogą. Uždengėte?
— Ne, pati užsidengiau stogą. (Juokiasi.) Dalį pinigų pasidėjau, už kitą dalį nusipirkau automobilį. Juo važinėju po visą Lietuvą, dainuoju žmonėms ir esu laiminga.
— Iki tol nebuvote?
— Buvau ir tai nepasikeitė. Ta pergalė nepakeitė mano gyvenimo. Mane daug kas gąsdino, kad bus sunku, kad visi gatvėje spoksos, bet viskas gerai.
Žinoma, yra dalykų, prie kurių nelengva priprasti. Man labai keista, kai vaikai mane pamato ir iš susijaudinimo apsiverkia. Apima kvailas jausmas.
Stovi, verkia, neištaria nieko. Aš bandau raminti, klausinėju: „Kas? Kas yra?“
Močiutės labai palaiko, gėlių daug esu gavusi, namie keptų bandelių.
Smagu. Lietuva — tai ne tik „marozai“, muštynės ir burbėjimas dėl šildymo kainų. Yra tiek daug gerų žmonių.
— Po šou sulaukėte daug kvietimų koncertuoti?
— Taip. Klubai dabar kiek aprimo, nes atėjo vasara, visi į gamtą išvažiavo. Dabar esu dažna miesto švenčių dalyvė. (Juokiasi.) Kviečia ir dėl „X Faktoriaus“, turiu dešimties projekte skambėjusių dainų rinkinį, jas ir atlieku.
Dar padarėme projektėlį su draugais. Grojame bliuzą. Viename kitame konkurse dalyvavome. Tai jau su „X Faktoriumi“ nesusijusi veikla.
Pasitaiko linksmų akimirkų. Radviliškyje man dainuojant išsikrovė mikrofono maitinimo elementai. Man liko atlikti vieną dainą — mikrofonas neveikia. Kartu atvykusi prodiuserė priėjo prie įgarsintojo, sako: „Reikia elementus pakeisti.“ O jis: „Mikrofonas visą dieną naudojamas, nenorėkite, kad jis iki pat pabaigos veiktų.“
Elementų taip ir nepakeitė, viskas baigėsi tuo, kad visi atsistojo, paplojo ir išsiskirstė. Man baigti koncerto taip ir nepavyko. (Juokiasi.)
— „X Faktoriuje“ laimėjote ir sutartį su leidybos kompanija „Sony Music“. Kada laukti rezultatų?
— Visi klausinėja, kada bus naujų dainų, įrašų. To reikės šiek tiek palaukti — viskas nukelta į rugpjūčio mėnesį. Pradėjome kartu dirbti, atsirinktos dainos, bet „Sony Music“ žmonės dabar labai užsiėmę, todėl darbai su manimi atidėti.
— Tai neerzina?
— Ne, aš ir nesitikėjau, kad vasarą išvis kas nors vyks. Sutartis nėra griežtai apibrėžta. Taip yra ir Didžiojoje Britanijoje — „X Faktoriaus“ laimėtojai savo įrašus išleidžia jau prasidėjus kitam sezonui. Lietuva — ne išimtis, taip vyksta ne todėl, kad būtume maža šalis ar į mus nekreiptų dėmesio.
Jau išrinkta daina, kurią įrašysiu pirmąją. Surastas suomių prodiuseris, bet pavardės nepasakysiu — ji tokia sudėtinga, aš net „Google“ jos rasti nemoku. Bet jis geras, Suomijoje labai gerbiamas.
Manėme, kad dainas teks įrašinėti Lietuvoje, bet tikriausiai keliausiu į Suomiją. Džiugu.
Daina nebus tokia, kad visi verktų ant akmenėlio. Manau, sužibėsiu kitokiu amplua. Labai nenoriu lįsti į poproko pasaulį, gal bandysiu alternatyviau save pateikti.
— Pasibaigus „X Faktoriui“ neatsirado TV eterio elgesys?
— Ne. Mane dėl to irgi gąsdino. Sakė — džiaukitės, kol galite, paskui to pritrūks. Netrūksta. Gal todėl, kad laimėjau ir dėmesio gavau gal net per daug. Aš tiesiog dirbu savo darbą.
Pasiilgau komandos, kuri triūsė „X Faktoriuje“ — nuo režisierių iki apšvietėjų. Bet pačios televizijos... Nežinau, man ten nejauku. Ten daug įtampos.
O dar tie vakarėliai. Kad ir TV3 kanalo 20-metis — lyg ir smagu, bet ten nesijaučiau gerai.
Nieko nenoriu įžeisti, bet nemanau, kad priklausau tam pasauliui. Yra žmonių, kuriems patinka būti vakarėliuose, sulaukti dėmesio, o man geriau tai stebėti iš šalies, pačiai nesivelti.
— Vadinasi, kai jums paskambins ir pakvies dalyvauti „Šok su manimi“, nesutiksite?
— Ne, tikrai ne. (Kvatojasi.) Šokti gal ir norėčiau, bet Jurijaus Smorigino neištverčiau. Vieno TV projekto man užteks.
Jau ir po „X Faktoriaus“ į muziką pradėjau labiau žiūrėti kaip į darbą, ne kaip į meną. Nežinau, ar tai gerai.
— O kito darbo neieškote?
— Šiuo metu ne — laukiu žinių, ar rudenį toliau mokysiuosi. Bandau stoti į rezidentūrą — mokytis veterinarinės chirurgijos. Liepą turėčiau sužinoti, ar pavyks. Tada turbūt ieškosiu normalaus darbo, susijusio su specialybe.
— Jūsų jaunesnysis brolis Laimonas su grupe DDL PLK šį pavasarį nugalėjo jaunų grupių konkurse „Garažas“.
— Taip, rudenį jie ketina išleisti albumą, tikri šaunuoliai. Ne, mano balso ten nebus. Mėgstu jų požiūrį — jie visai nenori, kad prisidėčiau.
Jiems buvo linksma, kai laimėjo konkursą, tačiau vis tiek buvo rašoma: „Laimėjo Giedrės brolis.“ Suprantu, kad tai neišvengiama. Juokavau, kad ką padarysi, moteris reikia pirmas praleisti.
— „X Faktorius“ — popmuzikos produktas. Jūs mėgstate alternatyviosios muzikos sceną — ten nekyla klaustukų dėl jūsų dalyvavimo tame šou?
— Visko buvo. Sulaukiau draugų žinučių — maždaug, nepasikelk ir panašiai. Aš ir toliau bendrauju su tais žmonėmis, su kuriais anksčiau bendravau. Daugiau draugų man ir nereikia. Buvo atsiradusių dirbtinių pažinčių, kai žmonės panoro bendrauti tik dėl „X Faktoriaus“, bet greitai atsirinkau, kas yra kas.
Aš patenkinta „X Faktoriumi“. Jei atvirai, maniau, kad bus prasčiau. Lietuvoje įprasta muzikinius šou rengti „popsiškai“, tarsi atbulomis rankomis. Man atrodo, čia buvo kitaip, projektas — tikrai vykęs.
— Su kitais konkurso dalyviais pabendraujate?
— Taip, susibičiuliavome su Giedre ir Akvile iš grupės „4 Roses“. Jos labai šaunios, norėčiau, kad joms kuo geriau sektųsi.
— Turite patarimų tiems, kurie nori dalyvauti antrajame šou sezone?
— Būti savimi, žiūrėti į tai kaip į žaidimą, o ne į siekiamybę. Pirmame sezone daug žmonių ėjo ne savęs išbandyti, o laimėti, bet jiems nepasisekė.
Man visas šito reikalo grožis ir „kaifas“ buvo tai, kad nesitikėjau laimėti, gerai leidau laiką, stengiausi nieko nenervinti, nebūti kaprizinga, netapti žvaigžde per trumpą laiką, kaip daug kas bandė. Žinojau, kad rodydama ragus greitai užgesčiau.
Stengiausi su visais būti kuo draugiškesnė. Manau, tas žmogiškumas matomas ir padeda pelnyti simpatijų.
