Ką apie jo pasirodymą mano muzikos profesionalai? Portalas lrytas.lt pakalbino kelis jų.
Pasak kompozitoriaus ir atlikėjo Deivydo Zvonkaus, A. Pojavis gavo tiek balsų, kiek jų ir buvo vertas. „Svarstyti, kokią vietą jis turėjo ar neturėjo užimti yra švelniai tariant neprotinga“, – portalui lrytas.lt teigė jis.
Pasak atlikėjo, komentuoti muziką yra gana sudėtinga – kiekvieno skonis skirtingas, todėl normalu, kad balai taip pat buvo paskirstyti nevienodai. Tai, kad Danija tapo akivaizdžia lydere, D. Zvonkaus nenustebino, tačiau jis teigė net neabejojantis, kad yra dalis žmonių, kuriems ši daina visiškai nepatiko.
A. Pojavio pasirodymą muzikos profesionalas vertino dviprasmiškai. „Man asmeniškai patiko, tačiau suprantu, kad tai galėjo sužavėti toli gražu ne daugumą“, – atviravo jis. Pasak jo, šiemet „Eurovizijoje“ buvo labai daug šou elementų, todėl nusisukus nuo televizoriaus ekrano ir tik klausant viskas atrodė gerokai prasčiau. „Tarp tų visų fejerverkų ir kilometrinių sijonų Andrius šiek tiek paskendo, bet čia yra loterija. Jei jis būtų dainavęs koncerto gale, galbūt rezultatas būtų buvęs kiek kitoks, tačiau tai numatyti sunku, – sakė jis ir paragino visus mažiau analizuoti susiklosčiusią situaciją. – Muzikantai turi tiesiog groti, muzikuoti ir dalyvauti konkursuose.“
Apie nacionalinį dainų konkursą savo nuomonę išsakė ir dainininkas bei kompozitorius Raigardas Tautkus. Šių metų „Eurovizijos“ atrankoje Lietuvoje jis padėjo pasiruošti ne vienam dalyviui, daugeliui atrankoje dalyvavusių dainų kūrė muziką ir žodžius, kurie žiūrovų ir komisijos buvo įvertinti itin palankiai.
Kalbėdamas apie pasibaigusį konkursą R. Tautkus užsiminė, kad ši „Eurovizija“ nebuvo kažkuo išskirtinė ir labai stipri. „Buvo labai daug kokybiško ir stipraus vyriško vokalo, tačiau aukščiausių balų konkurse buvo vertos gal tik trys-keturios dainos“, – teigė jis sakydamas, kad labiausiai jį sužavėjo Ukrainos, Armėnijos, Maltos ir Švedijos numeriai.
Visų kitų šalių pasirodymus, tame tarpe ir Danijos, jis juokais pavadino „lengvai fabrikuotais“. Pats kūrinys R. Tautkaus nesužavėjo ir dvelkė rumunišku skambesiu, tačiau nepaisant to, jis džiaugėsi E. De Forest sėkme. „Danija – protinga šalis. Kiek gali vykti tas „balkanizmas“? Aš esu prieš jį. Todėl džiaugiuosi, kad laimėjo ne, pavyzdžiui, Azerbaidžanas“, – atviravo jis.
Lietuvio A. Pojavio numerį R. Tautkus įvertino kaip įdomų, tačiau neslėpė, kad bendrame kontekste jis atrodė gana blankiai. „Man patinka jo charizma, tačiau ar patinka daina – atsakyti negaliu. Konkurse buvo ne vienas silpnas kūrinys, tačiau visi jie buvo puikai pritaikyti koncertinei aplinkai. Lietuvai to trūko“, – savo nuomonę dėstė jis.
Užsienio žiniasklaida dar prieš prasidedant konkursui ne kartą viešai sukritikavo lietuvių muzikinį skonį. Tačiau R. Tautkus tikino, kad beveik visuomet panašiais atvejais galima pritaikyti paprastą formulę. „Muzikinis skonis tam tikra prasme priklauso nuo intelekto, – įsitikinęs jis. – Nedrįsčiau pasakyti, kad mes geresni už danus. Mes daugiau norime nei jie, tačiau galime tikrai mažiau.“
Paklaustas, kaip apibūdintų sėkmės dainų konkurse formulę, R. Tautkus net nesudvejojo: svarbiausi dalykai, lemiantys gerus rezultatus finale – atlikėjo muzikinis išsilavinimas, patirtis scenoje, nuolatinės repeticijos ir gebėjimas puoselėti tradicijas.
„Lietuviai dažnai jaučiasi įsitikinę, kad muzikoje jie – pasaulio centras. Tačiau dauguma jų – tik ką nulipę nuo žagrės ir skuba bėgti į sceną. Taip negalima“, – sakė jis.
Muzikologei Zitai Kelmickaitei Danijos pasirodymas tikrai padarė įspūdį, tačiau, pasak jos, greta finalistės lygiagrečiai galėjo būti ir dar mažiausiai trys-keturios pirmos vietos vertos šalys.
Jos favoritų sąraše šiemet pirmavo Azerbaidžanas, o dėmesį atkreipė ir sudėtinga olandės Anouk daina „Birds“. „Moteris, kuri išeina be grimo ir kuri publiką bando papirkti vien tik balsu – negali būti nepastebėta. Rezultatas rodo (ji užėmė 9 vietą, – Red.), kad žmonės supranta ir kas yra baladė“, – sakė ji.
Z. Kelmickaitė džiaugėsi, kad kiekvienais metais atlikėjai vis daugiau dėmesio skiria muzikinei pusei, o pigūs blizgantys šou tampa vis mažiau įdomūs. Akivaizdus to pavyzdys – spalvingas Suomijos išsišokėlės Krista Siegfrids numeris. 24 vietoje iš 26 likusiai atlikėjai nepadėjo nei rožinės dekoracijos, bei balta vestuvinė suknelė, nei daugelį nustebinęs lesbietiškas bučinys. „Ačiū dievui žmonės supranta, kas yra kokybiška. Ta beskonybė jau nusibodo, pigūs triukai nebeveikia. Manau daugelis pamatė greito maisto pasekmes ir nusprendė atsigręžti į kokybišką muziką“, – svarstė muzikologė.
Pasak jos, šios „Eurovizijos“ sėkmės koziris – santūrumas. Z. Kelmickaitės nuomone Danijos atstovė puikiai rado viduriuką tarp smagaus, akį traukiančio šou ir užvedančios, tačiau ne banalios dainos.
A. Pojavio pasirodymą muzikologė siūlo vertinti paprasčiau. Neva galvoti geras jis ar ne reikėjo dar tuomet, kai vyko atranka Lietuvoje. „Svarsčiau apie tai, kas liko už borto. Negali žinoti, kokie bus konkurentai, tačiau šįkart „Gerai Gerai & Mis Sheep” „Eurovizijos“ kontekste būtų išsiskyrę, jie būtų atkreipę dėmesį. Tuo tarpu tokių, kaip Girmantė Vaitkutė buvo daug, – apie dar praėjusių metų rudenį padarytą pasirinkimą svarstė Z. Kelmickaitė. – Nėra dėl ko rautis plaukų. Smerkdami atlikėją elgiamės kaip paaugliai. Jis padarė tai, ką galėjo.“ Muzikologės nuomone, pirmiausia reikia turėti iš ko rinktis, o tada galvoti apie rezultatus.
