Buvusios užsienio žvaigždžių koncertų agentės Helen Sildna svajonė apie tai, kad Estija taptų svarbiu muzikos verslo dėmesio centru, išsipildė. Nors panašūs renginiai dabar madingi ir vyksta kone kiekvienoje valstybėje, tarp jų – ir Lietuvoje, „Tallinn Music Week“ jau viešai įvardijamas kaip vienas geriausių tokio pobūdžio festivalių Europoje.
Dauguma programos dalyvių – estų atlikėjai, mat renginys gausiai remiamas Estijos biudžeto lėšomis. Tačiau yra nišų ir kitiems – šįmet koncertavo dvidešimties valstybių atlikėjai. Tarp jų – ir Lietuvos, kuriai atstovauti buvo pakviestos penkios grupės ir atlikėjai.
Iki šiol po vieną du atlikėjus iš mūsų šalies kasmet kviesdavusi festivalio rengėja „Lietuvos rytui“ sakė, kad pati artistų neparenka.
„Turime specialistus, kurie atidžiai išklauso norinčiųjų dalyvauti muziką. Šįmet lietuviai nudžiugino – buvo daug muzikos, tinkamos mūsų programai. Tiesą sakant, lietuvių galėtų būti ir dar daugiau. Dauguma pretendentų groja alternatyvųjį roką, o tokių grupių mums siūlosi daugybė. Daugiau galimybių į programą patekti, jei grojate, pavyzdžiui, džiazą arba hiphopą“, - sakė H. Sildna.
Madonną išgirdo ligoninėje
Festivalyje muzikantai groja be honoraro - jie tikisi savo pasirodymuose sulaukti ne tik gerbėjų, bet ir daugiau nei 300 į Taliną pakviestų tarptautinio pramogų verslo veikėjų dėmesio, viliasi, kad kas nors juos pastebės, pakvies į užsienio festivalį ar pasiūlys sutartį įrašų leidybai.
Kad tai visai įmanoma, rodo estų grupės „Ewert & The Two Dragons” pavyzdys. „Tallinn Music Week“ anksčiau koncertavę atlikėjai dabar yra laukiami daugelyje Europos šalių, grupės populiarinimo JAV neseniai ėmėsi garsi įrašų leidykla „Sire“.
Pastarosios vadovas, muzikos verslo veteranas Seymouras Steinas ta proga atvyko į Taliną ir dieninėje festivalio programoje pasakojo apie savo karjerą, kuri įspūdinga – būtent jis atrado ir suteikė karjeros postūmį Madonnai, grupėms „The Ramones“, „Talking Heads“ ir daugybei kitų.
„Kai išgirdau Madonną, sirgau ir gulėjau ligoninėje. Paskambinau ir iškart paprašiau, kad ji atvažiuotų pas mane. Skubiai išsikviečiau savo asistentą ir kirpėją, mane nuskuto, persirengiau. Bet jai nebuvo svarbu, kaip aš atrodau. Jai labiausiai rūpėjo gauti sutartį“, - juokėsi iki šiol su Madonna puikiai sutariantis S. Steinas.
Renginyje jis spaudė ranką Estijos prezidentui Toomui Hendrikui Ilvesui, pagarsėjusiam savo muzikos pomėgiu. Valstybės vadovas tradiciškai sakė festivalio atidarymo kalbą. Pernai aštriai sukritikavęs Rusijos valdžios elgesį su grupe „Pussy Riot“ ir taip pritraukęs tarptautinės žiniasklaidos dėmesį, šįmet prezidentas vėl stebino muzikine erudicija, vardijo mėgstamas grupes ir demonstravo ant krūtinės pakabintus tamsius akinius: „Estijoje mes naudojamės kiekvienu saulės spinduliu, kad galėtume juos užsidėti. Net ir kai gatvės apsnigtos“.
Kalbą viešbutyje "Nordic Hotel Forum" surengtame festivalio konferencijos atidaryme sakiusį T.H. Ilvesą vėliau buvo galima sutikti koncertuose. Bet ne pirmą sykį viešinčių "Tallinn Music Week" tai jau nestebina - šalies vadovo požiūrio į muziką pavydi daugelio šalių atlikėjai, jų vadybininkai ir festivalių rengėjai.
Seni vardai ir nauji atradimai
Dienomis viešbutyje buvo skaitomi pranešimai, virė diskusijos apie muzikos verslą, autorių teises, atlikėjų karjeros strategiją. Kaip ir kasmet, čia buvo galima susitikti su gausybe rimtų muzikos pasaulio veikėjų - nuo populiariosios britų grupės "Mumford & Sons" koncertų agento iki pernai ir Vilniuje viešėjusio buvusio grupės "Pink Floyd" vadybininko Peterio Jennerio.
Vakarais kalbas keitė koncertai 17 miesto klubų, teatrų ir salių. Be to, nemokami grupių pasirodymai popiet vyko miesto parduotuvėse, knygynuose ir galerijose, o renginiui papildomą spalvą šįmet suteikė muzikos programą papildęs kulinarijos festivalis – savo išmonę demonstravo geriausių miesto restoranų virėjai.
Pasiklausyti tikrai buvo ko. Latviškąjį pavadinimą „Prata vetra“ susigrąžinę latviai „Brainstorm“ surengė du pasirodymus – uždarame Latvijos priėmime ir vieno didžiųjų prekybos centrų knygyne.
„Nežinau, kada užsuksime į Lietuvą. Atvirai kalbant, šiuo metu mus yra visiškai „prariję“ darbai Rusijos rinkoje, ten labai daug pasiūlymų“, - sakė į Taliną iš Maskvos, kur su rusais „Bi-2” filmavo naują klipą, atskubėjusios grupės dainininkas Renaras Kauperis.
Sausakimšame klube „Sinilind“ publiką kerėjo tamsių dainų atlikėja iš Rusijos Chinawoman, užaugusi ir karjerą pradėjusi Vakaruose.
„Nieko apie ją nesame girdėję“, - stebėjosi britų žurnalistai, apstulbę nuo žinios, kad ir į jos koncertą Vilniuje parduoti visi bilietai.
Daugybės pagyrimų sulaukė estų virtuozas instrumentininkas Argo Valsas, spėjęs programoje pasirodyti su bene penkiais kolektyvais, grojančiais skirtingų žanrų muziką. Nuostabų, subtilų pasirodymą surengė folkloro ir šiuolaikiškus ritmus suderinanti dainininkė Mari Kalkun – viename koncerto epizode ji balso vingius papildė traškesiu, skleidžiamu basomis kojomis mindomos senos vaizdajuostės.
„Man regis, ten buvo filmas apie Indianą Džounsą. Bet nesu tikra“, - juokdamasi „Lietuvos rytui“ dėstė Mari, kuri tikrai praturtintų "Mėnuo Juodaragis" ar kito panašaus festivalio programą.
Dar viena programos sensacija - už Estijos ribų jau išgarsėjusios atlikėjos Iiris pasirodymas su Talino kameriniu orkestru. Ekscentriška popmuzikos žvaigždė, kiek primenanti dainininkes Kate Bush, Bat For Lashes ir Bjork, šįkart atskleidė kitą savo talento pusę dainuodama kompozitoriaus Ulo Krigulio kompoziciją „Gulbių kaulų miestas“. Balsas skambėjo tiesiog nežemiškai – tapo gerokai aiškiau, kodėl Iiris jau yra sulaukusi pasaulinio garso estų kompozitoriaus Arvo Parto komplimentų.
Lietuvos publikai jau šiek tiek pažįstami "Elephants From Neptune" buvo viena dažniausiai linksniuojamų festivalio grupių. Roką su fanko priemaišomis grojantys muzikantai tai daro su tokia energija, jog visi stereotipai apie neva santūrius estus akimirksniu subyra į šipulius. Kad šiai grupei pernai buvo patikėta Estijoje "apšildyti" "Red Hot Chili Peppers" koncertą - joks atsitiktinumas, ir sprogdinantis kolonėles pasirodymas "Tallinn Music Week" tai dar kartą įrodė.
Jei lietuviai turi smuikais garsias popso melodijas perdirbinėjančią trijulę "Electric Ladies", estiškasis jos variantas - kur kas įdomesnis. Trys žavios smuikininkės "Midrid" groja instrumentinę muziką, paremtą folkloro elementais - tačiau turi ir savo kūrybos. Iš pirmo žvilgsnio - paprasta, bet po kelių pirmų minučių nesinorėjo trauktis nuo scenos: taip jausminga ir tikra tai atrodė.
Festivalio užkulisiuose buvo daug diskutuojama apie tipišką alternatyvųjį roką, kurį groja dešimtys Baltijos šalių grupių - svečiai iš Vakarų įrodinėjo, kad su tokia muzika tikėtis išlįsti į tarptautinius vandenis nėra labai realu, mat ten irgi netrūksta plaukuotų vaikinų siaurais džinsais, grojančių lygiai taip pat.
Vis dėlto sėkmės norėjosi linkėti daug komplimentų sulaukusiai grupei "Odd Hugo" - melodingas "indie" skambesys, sumaišytais su garso eksperimentais, atrodo turintis pakankamai potencialo, o muzikantų pasitikėjimas savimi jau dabar keistu paverčia faktą, kad pirmąjį pilnos trukmės albumą jie dar tik ketina išleisti.
Dar vienas atradimas - kažką per vidurį tarp avangardo ir progresyviojo roko kartu su bendražygiais grojantis jaunas muzikantas Jakobas Juhkamas, klubo "Von Krahl" scenoje publikos dėmesį sugebėjęs išlaikyti ir antrą valandą nakties, nors muzika - ne itin lengvai "virškinama". Ilgos kompozicijos, susitelkimas į muziką, o ne į bandymą daryti šou (į pastarąjį elementą estai, beje, apskritai nelabai kreipia dėmesio) - nenuostabu, kad Jakobas jau dabar sulaukia užsakymų kurti muziką filmams.
Švelnias akustines dainas su gitara atliekanti latvė Alise Joste, melodingieji estų rokeriai „Sibyl Vane“, originalių idėjų kupini T.H. Ilveso pamėgti „Tenfold Rabbit“ - dėmesio vertų grupių buvo tiek, kad konkuruoti su jomis dėl dėmesio buvo tikrai nelengva užduotis lietuviams.
Profesionalai sumalė į miltus
Aktyviausiai šio darbo ėmėsi lietuvių grupė „Kurak“ - instrumentininko Vyginto Kisevičiaus suburtas kolektyvas į Taliną atsivežė žinomus šalies atlikėjus Marką Palubenką, Karolį Ramošką, Eglę Sirvydytę, su kuriais per vieną vakarą surengė du koncertus.
Grupės pasirodymas bare „Wabadus“ sulaukė gausybės žiūrovų, tarp kurių buvo ir Islandijos festivalio „Iceland Airwaves“ rengėjas Grimuras Atlasonas bei kiti žinomi muzikos verslo veikėjai.
Melodinga, subtili muzika su ryškiu elektronikos prieskoniu, regis, patiko žiūrovams – kitą dieną latviai kalbėjo, kad šios šalies melomanai pradėjo socialiniuose tinkluose dalytis žinia apie neįprastus, įdomiai grojančius lietuvius.
Tačiau festivalio diskusijoje, kurioje atsitiktinai parinktus įrašus vertina muzikos ekspertai, „Kurak“ buvo juokais palyginti su gera britų grupe „The Beta Band“, bet vis tiek beveik vieningai sumalti į miltus.
„Tai tokie atlikėjai, su kuriais sutartis pasirašo kvailos didelės leidyklos, manančios, kad gali juos parduoti užsienyje. Bet neparduoda. Man atrodo, ši grupė groja ne tai, ko iš tikrųjų nori, o ieško sėkmės formulės. Jie neva sąžiningi, bet tai dirbtina“, - sakė žurnalo „Mojo“ kritikas Kieronas Tyleris. Vėliau "Lietuvos rytui" pridūręs, kad yra girdėjęs M. Palubenkos atskirai grojamą muziką ir ją įvertinęs gerai, bet šįkart negalėjęs meluoti.
„Labai saugi, nuspėjama muzika. Tokios yra daug“, - antrino leidyklos „Warner Bros.“ artistų ir repertuaro skyriaus vadovas Ericas McLellanas.
„Nesuprantu, ką jie kalba. Klausiausi grupės, man patiko. Apskritai, man atrodo, geriau būtų vertinti ne pagal įrašą, o pagal koncertą“, - gūžčiojo pečiais Danijos festivalio „Spot“ vadovas Jesperas Sorensenas.
Paliko lietuvišką pėdsaką
Kiek palankiau įvertinta porą koncertų Taline surengusi lietuvių roko grupė „Deeper Upper“. Anot kritikų, jos muzika – gerai sudėliota, nors nėra labai gili. Tiesa, pasigirdo ir juokelių, kad tai „grupė, kuri groja roką stadionams, tik be stadiono“. Be to, pasiūlymai lietuviams išmesti visus britų grupės „Radiohead“ įrašus, nes šie akivaizdžiai daro pernelyg didelę įtaką.
„Dar truputį primena grupę „The Cure“. Šiaip neblogai, tik prašviesėkit, būkit savimi ir jums reikia šiek tiek mažiau būgnų“, - patarė K. Tyleris.
Be „Kurak“ ir „Deeper Upper“, šeštadienį festivalyje pasirodė grupės „Without Letters“, „Rasabasa“ ir repo atlikėjas iš Lietuvos Vaiper Despotin.
Pastarojo pasirodymas teminiame hiphopo vakarėlyje buvo paskirtas paryčiais, kai jau buvo sunku tikėtis tarptautinių delegatų dėmesio, tačiau atlikėjas nesuko galvos: „Aš čia ne to atvažiavau, man svarbiausi – repo klausytojai.“
Roką ir elektroniką derinanti jauna grupė „Without Letters“ koncertui panaudojo vaizdo projekcijas ir sugebėjo neišbaidyti klube „Von Krahl“ susirinkusių estų, nors buvo kiek nustebinti šių elgesio.
„Jie stovi sudėję rankas, manai, kad jiems nepatinka. O tada staiga pradeda ploti“, - stebėjosi grupės narys Adomas Narkevičius.
Koją pakišo įgarsinimas
„Kurak“ ir „Without Letters“ galima skelbti geriausiais lietuvių pasirodymais šių metų „Tallinn Music Week“ - „Rasabasa“ į šį titulą negalėjo pretenduoti dėl jų koncertą gadinusių trikdžių.
Vokalistė Rasa Bubulytė ir gitaristas Snorre Bergerudas sunkiai tramdė apmaudą, kai pusę dviejų nakties blaškydamiesi aplink kino teatro „Soprus“ sceną negalėjo apsispręsti – groti ar trenkti viską ir išvykti.
„Nebuvo pasirūpinta elementariais techniniais dalykais, kuriuos buvome aiškiai išdėstę. Po to nustojo veikti viena garso kolonėlė. Galiausiai – garso režisierius pasitaikė nemokantis angliškai ir, man regis, apskritai nenorintis dirbti ir nesuprantantis, ką daro“, - po koncerto nusiminusi sakė R. Bubulytė.
Subtilus „Rasabasa“ skambesys dėl prasto įgarsinimo virto šiurkščiu, kartais apskritai balansavo ant chaoso ribos. Dėl to grupė net nusprendė sutrumpinti programą, galiausiai atsiprašė žiūrovų ir paprašė paieškoti jos įrašų internete: „Kad sužinotumėte, kaip mes iš tikrųjų skambame“.
Nepaisant nesklandumų, „Rasabasa“ galėjo guostis tuo, kad grupės kompaktinė plokštelė atsidūrė S. Steino rankose. "Visiškai nesvarbu, iš kurios šalies yra muzikantas, jis vis tiek gali išgarsėti. Štai, niekada nebuvau girdėjęs muzikos iš Lietuvos. Bet dabar paklausysiu", - sakė Madonnos atradėjas.
Be to, grupės muzika kiek suintrigavo žinomą britų muzikos vadybininką Stepheną Buddą.
„Sunku spręsti iš kelių kūrinių, o ir įgarsinimas jiems nepadėjo, reikėtų išgirsti daugiau dainų. Bet šioje muzikoje tikrai yra kai ko įdomaus.
Mane visiškai pritrenkė šios grupės būgnininkas. Jis turėtų groti „Chase & Status” ar kitoje garsioje britų grupėje. Neįtikėtinas talentas“, - sakė „The Magic Numbers“, „Dry The River“, „Gang Of Four“, „Heaven 17”, Lauros Marling ir kitų garsių atlikėjų karjera rūpinęsis S. Buddas.
