- Po poros savaičių švęsi pirmąją seninės veiklos sukaktį – kaip galėtum apibūdinti praėjusius metus? Kokie jie buvo?
- Pilni eksperimentų, tiek kalbant apie žmones, tiek apie muziką. Kartu tai buvo dideli ir atsakingi metai: ne tik supažindinau klausytojus su savimi, bet ir pats su jais susipažinau. O tai iš tiesų labai didelė atsakomybė – tu pristatai žmonėms savo kūrybą, kurioje atskleidi daug savo minčių ir tikėjimo, galų gale savo pasaulio supratimą, ir pats didžiausias įvertinimas yra, kai klausytojai tą priima, patiki tavimi ir tavo kūryboje atranda savo muzikinį ramybės kampelį.
Žinoma, buvo ir ne tokių linksmų akimirkų: keitėsi interesai, keitėsi žmonės. Tačiau kartu dėl to ir džiaugiuosi, nes išliko būtent tie, kurie turi ką pasakyti ir tiki rytojumi. Nemėgstu nemąstančių, nejudančių ir savęs net nemėginančių suprasti žmonių. Nors, turiu pripažinti, kai tokių atsiranda mano gyvenime, įvyksta tarsi savaime užprogramuotas procesas: jie patys labai greitai ir pradingsta.
- Ką tau reiškia ši pirmųjų metų scenoje šventė?
- Tai tarsi sielos gimtadienis, kuris neturi konkretaus pavidalo – keista šventė, tačiau labai intriguojanti ir mes labai jos laukiame. Tikiuosi, kad visi atėję pajus tą patį.
- Ar Beissoul kaip nors keitėsi per šį laiką? Kaip?
- Beissoul iš tiesų keitėsi. Jis tapo stipresnis, užtikrintesnis, atsparesnis. Daugelis dalykų apie mane, kaip Artūrą, net man pačiam tapo nebeįdomūs, nes Beissoul ir Artūras tapo dviem skirtingais organizmais.
Aš Beissoul mėgstu labiau, nes jis turi intuiciją, drąsos, aštrumo, spindesio ir makabriškumo. Tuo metu Artūras lieka kažkur labai toli ir kuo toliau, tuo mažiau jo lieka. Savybės tos pačios, o įpakavimas pasikeitė. Kai girdite mūsų dainos įrašą, neapsigaukite, kuris yra kuris (juokiasi).
- Kur matai save po dar metų? Koks Beissoul bus tuomet?
- Po metų būsiu dar arčiau kosmoso (juokiasi). Mane ten dažnai nukelia mintys ir man patinka ten užsibūti. Būtent iš ten ateina visos mano mintys ir kūryba – toje erdvėje kaupiasi mano svajonės, troškimai ir prisiminimai. Tik vėliau kartu su Einiumi juos paverčiame visiškai kitokia – muzikine – substancija. Nesistebėkite, Einius taip pat yra iš kosmoso, taigi kartu kuriame savo erdvėlaivį ir, kaip dainuojama „Tele bim bam” dainoje: „Rytoj skrisim, šiandien būnam čia”. Po metų, tikiuosi, kad būsime dar labiau suaugę.
- Kokius įvykius išskirtum kaip įsimintiniausius per visus praėjusius metus?
- Tokių įvykių iš tiesų buvo daug, tačiau labiausiai įstrigo pirmosios lietuviškos dainos pavadinimu „Kaip Tu ir sakei” kūrimas. Kadangi niekada iki tol nebuvau rašęs lietuviško teksto, Einius mane diena po dienos atakavo žinutėmis: jau turiu demo variantą ar ne?! Keletą mėnesių Einiaus už tai nemėgau ir vengiau, bet, kita vertus, tai buvo labai į naudą – dabar, jo dėka, pasirodys dar vienas lietuviškas darbas.
- Ar buvo dalykų, kuriuos dabar darytum kitaip?
- Tiesą sakant, stengiuosi apie juos negalvoti, kitaip išprotėsiu iki galo (juokiasi). Manau, kad kiekvienas kūrėjas, menininkas laikui bėgant norėtų daug ką pakeisti savo darbuose, todėl tiesiog stengiuosi neužkrauti galvos tokiom mintim. Nes tuo metu atrodo, kad viskas labai blogai (juokiasi).
Tiesa, yra vienas dalykas kurį pakeisčiau – norėčiau atsidurti pasaulio kultūros „aukso amžiuje”, kuris, deja, jau senokai praėjo…
- Per metus pristatėte per dešimt naujų dainų – ar nebijai išsisemti? Ar stengsiesi išlaikyti tokį tempą ir ateityje?
- Visiškai nebijau, nes jeigu tai pajusiu – vadeles perims Einius ir dabar prie mūsų prisijungęs muzikantas Shkėma. Jie yra visapusiški kūrėjai, todėl jaučiuosi saugiai. Pasitikiu jais, jų skoniu ir jausmu.
O pats tempas yra būtinas, šiais metais jis mums buvo labai organiškas ir tikras – nieko, kas susiję su muzika, nedarėme per prievartą ar paskubomis. Manau, tai patyks išsaugoti (šypsosi).
- Scenoje tave nuolad lydi Einius bei kiti atlikėjai – kaip juos pasirenki, kodėl būtent šie muzikantai pasirodo su tavimi?
- Taip, šiuo metu mes vėl ėmėme dirbti trise – jau kurį laiką kartu su mumis groja Shkėma, kuris stulbinamai puikiai dera prie mūsų kuriamos muzikos. Ir apskritai, čia atsitinka toks stebuklingas dalykas: ne mes pasirenkame vienas kitą, o mus suveda tam tikri nebežemiški dalykai.
Tokie žmonės labiau jaučiami, nei išieškomi, šis jausmas mus ir vienija kurti.
- Gimtadienio koncertui pasirinkai gana neįprastą vietą švęsti – šv. Kotrynos bažnyčią. Kas lėmė šį pasirinkimą?
- Man be galo patinka sakralinės bei kamerinės erdvės, jos turi labai specifinę aureolę, kurios neturi ir tiesiog nesukurs jokia kita erdvė. Tik čia pajauti, kad tavo kūnas ir atlikimas turi visai kitokį skambesį bei judėjimą: garsas tampa reikšmingesnis, o aidesys suteikia paukščio skrydžio efektą.
Mums patinka skraidinti savo klausytojus ir skristi patiems, todėl ir kviečiame visus į Beissoul, Einiaus bei Shkėmos muzikines oro linijas (juokiasi).
Gyvo garso Beissoul & Einiaus (feat. Shkėma) koncertas „Live in spring” – jau balandžio 13 dieną šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje.
