„Kad svarbiausią žinią pateikia 66-erių dainininkas, rodo, jog muzikos pasaulis serga“, - taikliai pastebėjo vienas bičiulis. Kita vertus, D.Bowie roko mėgėjai laiko kone dievybe, tad į naująjį jo darbą sudėtos labai didelės viltys. Kurias šiek tiek sumažino pirmoji paviešinta daina „Where Are We Now?“. Susimąstymo pilna baladė, kurioje Davido balsas atrodė toks trapus, kad pasklido gandai, jog prieš dešimtmetį patirtas širdies smūgis turėjo sunkių pasėkmių.
Pats D.Bowie, per kelis karjeros dešimtmečius ne kartą keitęs įvaizdį ir stilių, iš to dabar tik juokiasi. „The Next Day“ gal ir neprilygsta jo šedevrams „Low“ ar „Heroes“, tačiau yra jėgos ir idėjų kupinas albumas, kuriame dainininko balsas skamba nė ką ne prasčiau nei geriausiais laikais.
Daina „The Stars (Are Out Tonight)“ - tas su niekuo nesupainiojamas Davido receptas, kai kūrinio nuotaika iš esmės liūdna, bet vis tiek norisi šokti. Titulinė daina pilna linksmos ironijos ir maloniai primena dainos „Fashion“, kuriai pernai Londono olimpiados uždaryme buvo atskiras numeris, skambesį. „Štai ir aš, dar ne visai miręs“, - dainuoja D.Bowie, ir klausydamiesi beveik matysite, kaip jo veidą iškreipia kreiva šypsena.
Yra čia ir gedulingų pamąstymų („Heat“), ir parodija stipriai kvepiančių baladžių („You Feel So Lonely You Could Die“), ir visiškai keistų melodijų („Love Is Lost“), bet esminis albumo akcentas - gerai sukaltas gitarinis rokas, tapęs įkvėpimo šaltiniu nesuskaičiuojamai armijai jaunų atlikėjų. Roko ekscentrikas grįžo - įrodydamas, kad gandai apie jo išėjimą į pensiją buvo gerokai perdėti.
Įvertinimas - 9 iš 10.
Daina „The Stars (Are Out Tonight)“:
