„Loftas“ - dešimt kartų mažesnė vieta nei „Siemens“ arena, bet anšlagas yra anšlagas. Norinčių išgirsti, kaip šįmet išgarsėjęs alternatyvios scenos numylėtinis griebsis „The Doors“ dainų, tikrai netrūko.
Iš anksto buvo skelbiama, kad Markas nemėgins imituoti prieš 41 metus mirusio legendinio poeto, dainininko, vadinto Driežu karaliumi. Svarbiausia - „The Doors“ dainų dvasia. Projektų „Tabami“, kuriuose Lietuvos atlikėjai jau yra atlikę Robbie Williamso, Michaelo Jacksono, Madonnos, Fergie, Amy Winehouse ir kitų žvaigždžių dainas, įkvėpėjas Viktoras Diawara sakė, kad M. Palubenka – vienintelis dainininkas, kurį jis įsivaizduoja, atliekantį J. Morrisono dainas.
Projekto įžanga šią savaitę tapo speciali fotosesija, kurioje cigaretės dūmus pučiantis M. Palubenka iš tiesų atrodė kažkuo panašus į Amerikos roko poetą, ant beprotybės ribos balansavusį J. Morrisoną.
Prieš vidurnaktį pasigirdo pirmieji dainos „L.A. Woman“ akordai, įsižiebė ekranas, rodantis „The Doors“ koncertų įrašus. Į sceną pirmieji žengė muzikantai, tarp kurių buvo ir Vytas Bikus – grupės „Saulės broliai“ klavišininkas, groti „The Doors“ dainų atlėkęs tiesiai iš „Siemens“ arenos, kurioje tą vakarą koncertavo ir „Queen“ projekte. Gausi roko istorijos pamoka per vieną vakarą.
Gitarą pasigriebė V. Diawara (vakarui bėgant, jis šiame vaidmenyje keitėsi su „My Favourite Gun“ gitaristu Viktoru Jonušiu). Į sceną žengęs M. Palubenka nuo pirmos akimirkos parodė, jog kalbos, kad jis nemėgins įsijausti į J. Morrisono vaidmenį, nėra visai teisingos.
Jaudulį greitai įveikęs dainininks netrukus jau kaip apimtas epilepsijos mosavo rankomis, su publika bendravo angliškai, pristatydamas „grupę „The Doors“ iš Kalifornijos“. Baigęs vieną kūrinių, krito ir voliojosi ant scenos, ryškesnius dainų akcentus fiksavo kratydamas galvą – lyg į transą paniręs šamanas. Už nugaros slenkant nufilmuotam „The Doors“ koncertui, atrodė, kad pats J. Morrisonas elgėsi ramiau ir kartais nustebęs žiūrėjo, ką čia išdarinėja šis jam pagarbą atiduoti atėjęs lietuvis.
„Ar kas gali man duoti viskio?“ - vis dar angliškai, tiesdamas rankas į publiką, šypsojosi Markas. Septintojo dešimtmečio bendrystės dvasia arba neatėjo į „Loftą“, arba mažai kas supranto angliškai – stiklą gėrimo po keleto minučių Markui galiausiai atnešė V. Diawara.
Bet tai – smulkmenos, o svarbiausia susirinkusiems, atrodo, buvo proga išgirsti dainas, kurios palietė tiek daug gyvenimų ir protų. „Break On Through“, „Crystal Ships“, „Alabama Song“, „People Are Strange“ - koncerto dainų parinkimu galėjo džiaugtis kiekvienas „The Doors“ gerbėjas. Stebino Marko balsas – šia proga dainininkas visiškai atsikratė jam būdingos „Radiohead“ vokalistą Thomą Yorke'ą primenančios manieros. Užsimerkus net buvo sunku patikėti, kad dainuoja būtent jis.
Atkartoti J. Morrisono balsą ir charizmą, žinoma, neįmanoma, tačiau trumpam priartinti būrį žiūrovų prie legendos muzikantams patiko. Ar projektas dar bus pakartotas, šiuo metu niekas nežino - „The Doors“ dainas Lietuvoje tikriausiai dievina mažiau žmonių, nei atmintinai žino „Queen“ repertuarą. Bet tiems, kurie norėjo prisiminti J. Morrisoną, šis vakaras neturėjo sugadinti nuotaikos.
