Keturis dešimtmečius žinomos grupės „Slade” ir „Sweet” į koncertą vilioja roko mėgėjus, o Th. Andersas – buvęs „plastikinės popmuzikos” dueto „Modern Talking” vokalistas, tačiau tai netrukdo šiems atlikėjams pasirodyti kartu.
Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus arenose koncertuosiantys muzikantai rengia savo populiariausių dainų programas – žiūrovai pasijus lyg laiko mašinoje.
Puikiai Lietuvos publiką pažįstanti grupė „Slade” jau nekantrauja sulaukti pasirodymų Lietuvoje.
„Ne pirmą kartą Baltijos šalyse koncertuojame žiemą, tai mums tampa tradicija. Važiuoji per tris nedideles šalis, sutinki žmones, kalbančius skirtingomis kalbomis, – tai labai žavu.
Prieš dvi dienas viešbutyje, kuriame buvome apsistoję, kaip tik sutikau ten dirbantį lietuvį. Jis man palinkėjo sėkmės”, – pokalbį pradėjo prieš kelionę „Lietuvos rytui” interviu davęs „Slade” lyderis, gitaristas Dave’as Hillas.
– Koncertuose Lietuvoje pasirodysite su „Sweet” ir Th. Andersu. Pažįstate šiuos atlikėjus?
– „Sweet” lyderį Andy Scottą – puikiai. Mes juk tos pačios kartos. Susipažinome 1967-aisiais. Tai linksma istorija. Buvome jauna grupė, mus pakvietė koncertuoti Bahamose. Ten grojo ir Andy, jis turėjo grupę „Elastic Band” („Tvarstis”. – Red.). (Kvatojasi.)
Daug vandens nutekėjo. Beje, per pastaruosius porą metų daug dirbome kartu. Šįmet jis su mumis gastroliavo Anglijoje. Mes puikiai sutariame.
– Šiais laikais šimtai garsių praeities grupių atkuria senąją savo sudėtį ir koncertuodamos susižeria daug pinigų iš praėjusių laikų ilgesio. Ar galima tikėtis, kad kada nors ateityje tai nutiks „Slade”?
– Na, tokie dalykai vyksta, nes publika to labai nori. Supraskime – gyvename šiuolaikiniame technologijų pasaulyje ir nuo to modernumo žmonės pavargsta, nori prisiminti dabartinės muzikos šaknis.
Daugybė klausytojų neturėjo galimybės tas grupes koncerte išgirsti prieš 40 metų, bet gali tai padaryti dabar. Nematau nieko bloga.
Bet jei klausiate, ar į mūsų grupę kada nors grįš vokalistas Noddy Holderis, atsakau – nemanau, kad tai įvyks. Mes jau daugiau nei 20 metų grojame be jo. Jis vis dar mano bičiulis, bet, kiek žinau, jis tiesiog nebenori grįžti į sceną.
– Jūsų daina „Merry Xmas Everybody” – vienas populiariausių visų laikų kalėdinių kūrinių. O kokia Kalėdų daina labiausiai patinka jums?
„White Christmas” iš Bingo Crosby repertuaro. Nieko bendra su roku. Johno Lennono „Happy Xmas (War Is Over)” – puikus kūrinys. Man net grupės „Wham!” daina „Last Christmas” visai patinka. (Kvatojasi.)
Tie, kuriems pasisekė sukurti gerą dainą apie Kalėdas, – laimingi pašlemėkai, nes kasmet publika nori ją vėl girdėti. Mes irgi tokie.
Nė vienas mūsų koncertas neapsieina be šios dainos, ji visada skamba pabaigoje.
– Net jei koncertuojate birželį?
– Taip, grojame, nes klausytojai prašo. Karšta, 25 laipsniai, o mes dainuojame apie Kalėdas.
– Su „Slade” būgnininku Donu Powellu grojate jau beveik 50 metų. Jis dar gali jus kuo nors nustebinti?
– Jis mane kasdien stebina. Bet kai esame pažįstami tiek metų, jaučiamės lyg vienos šeimos nariai. Nuo tada, kai susipažinome, visą laiką grojame kartu, pergyvenome dvi grupes, dabar tęsiame „Slade” istoriją.
– Bet ar lengva po tiek metų sugalvoti, ką padovanoti Kalėdoms?
– Na, jis yra draugavęs su daug mano buvusių merginų, tai irgi dovana. (Juokiasi.) Atvirukų vienas kitam nesiuntinėjame, dažniausiai dovanojame ką nors labai kvaila.
Mes vienas kitą suprantame iš pusės žodžio ir vis dar džiaugiamės tuo, ką veikiame kartu.
– Nė sykio nesate susimušę?
– Ne, man atrodo, net nesame susiginčiję. Mūsų santykiai – neįprasti. Jis gyvena Danijoje, užsiima savo reikalais, o aš po gastrolių grįžtu į Angliją.
Kai daugiau nei 40 metų didžiąją metų dalį kartu gyvename ant ratų, kartais norisi vienas nuo kito pailsėti.
– „Slade” kūrinius dainavo daug kas – nuo „Oasis” iki Robbie Williamso.
Kurie atlikėjai, jūsų nuomone, yra akivaizdžiai įkvėpti jūsų kūrybos?
– „Oasis” – mūsų įtakos tos grupės muzikoje labai daug. Grupės „Kiss” lyderis Gene’as Simmonsas atvirai šneka, kad daug ką pasiskolino iš mūsų.
Kartais sutinki muzikantų ir net sutrinki, kai jie sako, kad sėmėsi iš „Slade” įkvėpimo, bet groja visai kitokią muziką. Pavyzdžiui, grupės „Duran Duran”, „Spandau Ballet”. Jamesas Bluntas – jis koncertuose dainuoja mūsų kūrinį „Coz I Luv You”.
Eddie Van Halenas – garsus JAV roko gitaristas. Jis man irgi sakė, kad dvi trys „Slade” dainos yra jo grupės „Van Halen” kūrybos pagrindas. Keista, nes JAV mes nebuvome populiarūs, bet ten daug sunkiojo roko grupių, kurių nariai mūsų klausėsi. Pavyzdžiui, „L.A.Guns”, „Quiet Riot”. Nuolat sutinku muzikantų, kuriuos paimti į rankas gitarą įkvėpė „Slade” pasirodymas per televiziją.
– Jums vis dar įdomu kurti naują muziką?
– Taip, ketinu išleisti albumą su naujomis „Slade” dainomis ir naujai aranžuotais senesniais kūriniais. Visai nesvarbu, kiek žmonių jį pirks.
Grupė yra mirusi, jei nekuria naujų dainų. Pavyzdžiui, „ZZ Top” išleido naują diską, nors jo gal mažai kam reikia. Bet jo reikia pačiai grupei, ir tai svarbu.
Ir nesvarbu, kad dabar populiaru elektroninė muzika. Gali į dainą privaryti kiek tik nori moderniųjų technologijų, bet jei daina bloga, ji bloga. Ir taškas. Jei daina gera, ją gali groti senamadiškai, ir visiems patiks.
Kompiuteris už tave neparašys dainos. Visada išliks žmonės, grojantys gitara. Šiuolaikinė muzika prasidėjo nuo kaimo žmonių, dainavusių apie tai, ką dirba kasdien.
– „Slade” praeityje garsėjo orgijomis ir nežabotais pasilinksminimais. Kaip jūsų vakarėliai atrodo šiais laikais?
– Po koncerto – tiesiai į lovą. Man 66-eri, labai sunkiai dirbu scenoje, joje atiduodu viską, nes labai stengiuosi pralinksminti publiką. Todėl scenoje jaučiuosi kaip sporto salėje.
Nulipęs nuo jos nenoriu girtauti ar veltis į kitokias nesąmones, sakau visiems: „Iki, einu miegoti.” Reikia saugoti savo kūną.
– Nesate blaivininkas?
– Ne, geriu kokybišką raudonąjį vyną, net nedaug, ir tik su maistu.
Nevartoju narkotikų – bet niekada to ir nedariau.
Juk nepiltumėte prasto benzino į savo automobilį. Taip reikia elgtis ir su savimi.
