Norinčius laimėti bilietą į Gorano koncertą arba albumą su garsenybės parašu, kviečiame iki gruodžio 26 dienos 10 valandos ryto elektroninio pašto adresu pramogos@lrytas.lt atsiųsti laišką su trumpu pasakojimu, kokiomis aplinkybėmis pirmą sykį išgirdote G. Bregovičiaus muziką ir kokį įspūdį ji jums paliko. Nepamirškite nurodyti savo vardo, pavardės ir telefono numerio.
Įdomiausių pasakojimų autoriai laimės prizus. Laimėtojai portale lrytas.lt bus paskelbti gruodžio 26 dieną.
Vaikystėje jis buvo išmestas iš muzikos mokyklos, kurioje mokėsi groti smuiku – „dėl talento stygiaus“. Šiandien G. Bregovičius savo buvusiam mokytojui galėtų nusijuokti į akis – Balkanų žvaigždės muzika skamba atokiausiuose planetos kampeliuose, jo kolekcijoje – dešimtys išlavintą skonį turintiems melomanams puikiai žinomų melodijų, Šefildo universiteto garbės daktaro ir Atėnų, Tiranos bei Buenos Airių garbės piliečio titulai.
Keliolikoje pasaulio šalių namus turintis, Paryžiuje ir Belgrade daugiausia laiko praleidžiantis muzikantas save vadina tiesiog Balkanų kompozitoriumi, nepriskirdamas savęs nė vienai tautai. Serbės ir kroato šeimoje gimusio Gorano Bregovičiaus koncertai trumpam sutaiko kruvinų konfliktų į skirtingas barikadų puses pastatytas buvusios Jugoslavijos šalis – jo muzika mėgstama visose jose.
Nuo paauglystės iš muzikos gyvenantis kūrėjas išgarsėjo prieš keturis dešimtmečius – kaip roko grupės „Bijelo dugme“ lyderis. Komunistinėje santvarkoje rokas buvo viena nedaugelio maišto galimybių, tad Goranas su bičiuliais ja naudojosi – semdamiesi įkvėpimo iš Vakarų grupių, muzikantai plenė didelį populiarumą, kurį liudija faktas, jog 2005-aisiais į trumpam atsikūrusios grupės koncertą Belgrade susirinko ketvirtis milijono žiūrovų.
Didėjančios Gorano Bregovičiaus kūrybinės ambicijos sutapo su „Bijelo dugme“ iširimu 1989-aisiais. Jau po keleto metų garsiai nuskambėjo jo paties vardas. Didelį postūmį Gorano tarptautinei karjerai padarė bendradarbiavimas su kitu Balkanų ekscentriku – režisieriumi Emiru Kusturica. Goranas sukūrė garso takelį trims daug dėmesio sulaukusiems kino menininko filmams – „Čigonų laikas“, „Pogrindis“ ir „Arizonos svajonė“.
Filmams skinant laurus kino festivaliuose, nepastebėtas neliko ir kompozitorius – publika ir kritikai greitai atkreipė dėmesį į neįprastą jo garsų kokteilį, kuriame šiandien susipina tradiciniai Balkanų muzikos motyvai, ryškūs perkusinių instrumentų, elektrinės gitaros ir pučiamųjų garsai, net regis ir tango.
Šiandien Gorano muzika skamba daugiau nei trisdešimtyje filmų. Naujausias jų, vokiečių režisieriaus Veito Helmerio „Baikonūras“, kino ekranuose pasirodė pernai. Kompozitorius taip pat rašė muziką teatro spektakliams, pastatytiems Graikijoje, Italijoje, Serbijoje – tarp jų ir itin keistai„ Hamleto“ versijai, kurioje dominuoja čigonų ritmai.
Scenoje jį lydi prieš keliolika metų suburta grupė „Weddings And Funerals Orchestra“, kurioje groja ir savamoksliai, ir geriausiose muzikos akademijose dėstantys atlikėjai. „Būtent tai yra mano grupės stiprybė, visi turi skirtingą patirtį ir į skambesį įneša kažką naujo“, – sako Goranas.
Vilniuje G. Bregovičius pristatys savo naująjį albumą „Champagne For Gypsies“, išleistą šį rudenį. Tačiau koncerte būtinai skambės ir visos garsiausios jo dainos – nuo lyriškosios „Ederlezi“, kurią savo filmui apie nevykėlį reporterį Boratą pasiskolino britų komikas Sacha Baronas – Cohenas, iki svaigaus „Arizonos svajonės“ motyvo „In The Deathcar“ ar visus santūrumo likučius ištaškančios „Kalashnikov“.
