„Skambanti duona! – ekstazės apimtas surinka garsus Niujorko avangardistas Fast Forward (57). – Ši moteris turi dalyvauti mano šou!” - jis pakartoja motyvą, primenantį duslų iškepusios duonos skleidžiamą garsą.
Fast Forward – avangardo muzikos atlikėjas, iš plieninės penkiasdešimt penkių galonų aliejaus talpos padaryto Trinidado būgno virtuozas, kuriantis muziką iš nieko arba iš bet ko, jungiantis nesuderinamus dalykus, nepaklūstantis taisyklėms, laužantis įpročius.
Fast Forward muziką atrado studijuodamas dailę Anglijoje. Eksperimentai su garsais britą nuvedė į moterų koledžą Kalifornijoje. Retam vyrui pasiseka čia studijuoti. Dveji metai šiuolaikinės muzikos akademijoje Fast Forwardą pavertė eksperimentinės muzikos virtuozu. Į Lietuvą jis atskrido pažiūrėti savo draugo Ray Bartkaus parodos „Titaniko“ galerijoje Vilniuje.
Jau dvidešimt vienerius metus Fast Forward gyvena tame pačiame name Manhetene, aštuonerius – menininko Ray Bartkaus kaimynystėje. Avangardisto namuose niekada neskamba muzika, bet virtuvėje nuolatos čirška maistas. Prisilietęs prie puodo skimbteli šaukštas, trupa prieskoniai, lūžta duona. Kasdienybės garsai susilieja jo galvoje ir virsta spektakliu, koncertu ar šokiu.
Apie virtuvę jis kalba be sustojimo. Kaip kasdien ištisas valandas važinėja po Niujorką, kaip skirtinguose turguose perka žuvį, daržoves, prieskonius. Kaip tolimiausiame milžiniško miesto užkampyje randa geriausiai iškeptą duoną ar šiai vakarienei ypatingai tinkančią žolelę. Kaip vakaro tyloje ruošia maistą. Kiekvieną kartą po tris, keturias valandas. Kartais maistą ruošia tik sau, dažniausiai – žmonai, o neretai pasiseka ir kaimynams, ypač lietuviui Ray Bartkui, kuris gyvena vos keliais aukštais žemiau.
Pamišęs dėl gero maisto ir garsų Fast Forward sukūrė kulinarijos koncertą penkiems virėjams, penkiems muzikantams, penkioms padavėjoms ir dirigentui – sau. Muzikantai džiazuoja, į taktą suskamba šalia mikrofono padėtas šaukštas, suspirga įgarsinta keptuvė. Padavėjos skuba vaišinti susirinkusią publiką ką tik paruoštais gardėsiais – jokios mėsos, jokios žuvies. Nieko, kas turi veidą. Atsipalaidavę žiūrovai ragauja vyną, kalbasi, kažkas šoka ant stalo. Milžiniškuose ekranuose klavišais prabėga greiti muzikanto pirštai, blyksteli virėjo peilis, sukasi maisto smulkintuvas. Maestro pamojus viskas nutyla ir vėl atgyja. Kvapų, skonių, garsų ir jausmų spektaklis tęsiasi lygiai pusantros valandos.
Čia žmonės susirenka bendrauti. Nepažįstamieji dalijasi patiekalais, drauge laužia duoną, ragauja vienas iš kito lėkštės. Čia nereikia sėdėti tyloje, kėdės niekada nesustatomos eilėmis kaip teatre. Dažnai dar prieš pusantros valandos nė nepažinoję vienas kito žmonės išsiskiria gerais draugais. Devyniasdešimt minučių prabėga kaip kino filmas: sujaudinęs ir apsvaiginęs staiga nutrūksta, palikdamas galybę naujų minčių, idėjų, jausmo.
„To, ką aš darau, neįmanoma nupasakoti, reikia pajausti, – Labanore sakė Fast Forward. – Bet pirmiausia tai yra muzika, teatrališka muzika“. Kulinarijos šou Feeding Frenzy yra laisvas performansas. Vienintelis, kuris gali procesą kontroliuoti , yra jis pats. Fast Forward pritraukia ar nutolina vaizdą ekrane, sujungia ar nutildo garsus. Jis pats fotografuoja, bendrauja su publika, stebi procesą virtuvėje.
Fast Forward virtuvėje niekada negroja muzika, tačiau jo muzikoje skamba virtuvės garsai. Vienas įsimintiniausių jo projektų yra garso spektaklis, kuriame skamba tik kasdieniame maisto ruošime naudojami rakandai: puodai, dubenys, stalo įrankiai, gėrimai ir maistas – visa tai susijungia kulinariniame koncerte.
Įkvėptas skambančios duonos, prie grandinės pririšto kiemsargio lojimo ir kaimiškų lašinių kvapo avangardistas rezga planus surengti maisto ir garso spektaklį Lietuvoje. „Vienas muzikantas galėtų groti akordeonu. Ir būtinai solistė. Ne, dvi solistės. O tu dalyvausi mano šou Lietuvoje?“ – atsisukęs į Ray Bartkų sako Fast Forward.
