Prieš septynerius metus pasaulį drebinęs hitas „La Camisa Negra“ ir... daugiau nieko. Taip gali atrodyti Juaneso karjera tiems, kurie nelabai domisi ispanakalbėse šalyse populiaria muzika.
Iš tiesų atlikėjo karjera trunka jau 24 metus, o jo repertuare – kur kas daugiau žinomų dainų, kurias, pasirodo, puikiai žino ir Lietuvos publika. Į pirmą sykį Lietuvoje viešinčio artisto koncertą susirinko keli tūkstančiai įvairaus amžiaus žiūrovų.
Pirmasis prietemoje į sceną žengė bene garsiausias Lietuvoje gyvenantis kolumbietis – Bogotoje gimęs dainininkas Jurgis Didžiulis.
Buvęs „InCulto“ lyderis, pastaruoju metu scenoje dažniausiai pasirodantis su žmona Erica Jennings, šįkart dainavo ir grojo vienas – tai vienas pirmųjų pasirodymų, kuriuose jis pristato savo solinę programą.
Pradėjęs nuo trumpos Kolumbijos muzikos terminų pamokėlės, gitara ir elektroninių efektų blokais „ginkluotas“ Jurgis pusvalandį grojo dainas su stipriu Pietų Amerikos muzikos prieskoniu, o pasirodymą baigė iš šios šalies melodijos „pasiskolintu“ „InCulto“ hitu „Jei labai nori“ ir kartu su visa sale choru sudainuotu Juaneso pasveikinimu „Welcome To Lithuania“.
Po dvidešimties minučių į sceną žengęs 40-metis Kolumbijos dainininkas iškart parodė, kad į gastroles, lydinčias MTV studijoje Majamyje įrašytą akustinį albumą, žiūri pakankamai rimtai.
Scenoje su juo pasirodė net vienuolika muzikantų – pučiamųjų sekcija, būgnininkas ir perkusininkas, du pritariantys vokalistai, trys gitaristai ir bosininkas.
Dekoracijos – minimalistinės, didžiulėmis stilizuotomis burėmis virstančios užuolaidos, ant kurių žaidžia šešėliai ir nesudėtingos apšvietimo projekcijos, tačiau šiai muzikai tai puikiai tinka.
Į sceną žengęs dainininkas darbo ėmėsi iš peties – tris pirmąsias dainas, tarp kurių buvo ir Jamaikos regio karaliaus Bobo Marley „Could You Be Loved“, energingai sugrojo be pertraukų.
Pakilūs pietietiški ritmai, plačios muzikantų šypsenos, iš vieno scenos krašto į kitą lakstantis dainininkas – šventės nuotaiką sukurti pavyko per pirmąsias dešimt minučių. Netrukus salėje karšto šokio sūkuryje jau trypė dešimtys porų, o sėdėti skirtus bilietus nusipirkę žiūrovai neištvėrė ir kilo nuo kėdžių.
Drąsus Juaneso ėjimas – jau koncerto pradžioje pasigirdę populiariosios „La Camisa Negra“ akordai. Hito iki renginio pabaigos laukti nevertęs dainininkas išprovokavo ispaniškai švepluoti ir tuos, kurie nė nemėgino mokytis dainos teksto.
„Kiek čia sielų? Daug. Mes seniai svajojome atvykti į Lietuvą“, - tikriausiai kiekvienoje šalyje kartojamus žodžius ištarė Juanesas, tačiau publika jau iki tol buvo papirkta skambančios muzikos.
Pietų Amerikos žvaigždės nedažnai gali pasigirti populiarumu šalyse, kuriose ispanų kalba nėra pagrindinė. Juanesas ir dainininkė Shakira – išimtys, ryškiausios Kolumbijos eksporto „prekės” per pastarąjį dešimtmetį.
Dainininko gyvenimo istorijoje – daugybė įdomių, linksmų, o neretai – ir tragiškų akcentų.
Nesusipažinusiems su jo biografija šiandien būtų sunku patikėti, kad šis popdainų atlikėjas karjerą pradėjo kaip metalistas, nemažo pripažinimo sulaukusios grupės „Ekhymosis” narys.
Be to, Juaneso nepavadinsi vienu iš tų, kurie gimė su marškinėliais. Būsimosios žvaigždės tėvas mirė, kai jis dar buvo vaikas. Dainininkas augo narkotikų prekeivių gaujomis, žmonių grobimu ir nusikaltimais garsėjusiame Medeljino mieste.
Jo pusbrolis buvo nužudytas pagrobėjų, vienas geriausių bičiulių – nušautas nusikaltėlių.
Svajonę apie geresnę Kolumbiją nuo mažens puoselėjęs berniukas užaugęs tapo tvirtai savo nuomonę reiškiančia, socialinėse ir labdaros akcijose dalyvaujančia scenos garsenybe.
2000-aisiais su metalo muzika atsisveikinęs dainininkas išleido pirmąjį solinį albumą „Fijate Bien”, kuris jau netrukus pelnė tris Lotynų Amerikos „Grammy” apdovanojimus.
Šiandien Juaneso kolekcijoje – jau 17 šių statulėlių ir vienas JAV teikiamas „Grammy” prizas. Jo albumai parduoti 15 milijonų egzempliorių tiražu.
Didysis tarptautinis karjeros proveržis Juaneso laukė 2005-aisiais, kai europiečiai pasigavo metais anksčiau įrašytą jo dainą „La Camisa Negra”, jau išpopuliarėjusią Pietų Amerikoje.
Nuotaikingas, uždegančio ritmo kūrinys netrukus pasiekė pirmą populiariausių dainų sarašų vietą Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Nuo filmų ir TV anonsų kūrėjų iki Lietuvos muzikinių realybės šou dalyvių – šiai dainai, regis, negalėjo atsispirti niekas.
Kai kurių entuziazmas Juanesui sukėlė ne džiaugsmą, o rūpestį. Dainos pavadinimas, išvertus iš ispanų kalbos, reiškia „juodi marškiniai”. Italijos neofašistai, besiilgintys Benito Mussolini laikų, jį suprato tiesiogiai, nusprendė, kad dainuojama apie fašistų uniformą, ir pabandė paversti savo neoficialiu himnu.
Juanesui teko ne kartą teisintis ir pabrėžti, jog daina su fašistų idėjomis neturi nieko bendra – tai kiek humoristinis kūrinys apie gedulą dėl prarastos meilės.
Pristatydamas naujausią albumą „MTV Unplugged“, dainininkas išsiruošė į dideles gastroles, kurių metu jau pasirodė ne tik JAV ir Pietų Amerikoje, bet ir Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje bei kitose Europos valstybėse. Į Vilnių muzikantas vėlų antradienio vakarą atvyko iš Londono – Lietuvoje surengtas paskutinis jo gastrolių pasirodymas mūsų žemyne.
Į Lietuvą atvykusį atlikėją nustebino darganotas oras – vietoj pasivaikščiojimų po Vilnių jis pasirinko poilsį viešbutyje.
Koncerto Lietuvoje rengėjams dainininkas nepateikė jokių išskirtinių pageidavimų, tik paprašė kokybiško maisto. Vakarienei jis pageidavo valgyti keptą žuvį ar vištienos krūtinėlę su šviežiomis Cezario salotomis. Atlikėjui taip pat buvo patiekta pieno, kavos, karšto šokolado, arbatos, vaisių sulčių, vandens.
Vienas pagrindinių Juaneso reikalavimų jo persirengimo kambariui - sulčiaspaudė bei natūralūs, pageidautina vietos ūkininkų užauginti sezoniniai vaisiai ir daržovės, iš kurių galima
spausti sultis, bei skirtingų grūdų daigai.
