Prieš keletą metų nedrąsiai į didžiausias Lietuvos sales žvalgęsi muzikantai pamažu atsikrato kompleksų. Lapkričio 24-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiam pasirodymui A. Ivanauskas su „Rondo“ ir būriu bičiulių rengia išskirtinę programą.
„Rondo“ lyderis, šįmet „Chorų karuose“ triumfavusio Kauno rajono Božolė choro vadovas, įvairių TV projektų dalyvis, Fara bičiulių vadinamas Aleksandras paneigia mitą, kad popmuzikos klausytojams įdomūs tik jaunikliai. Bilietai perkami labai sparčiai.
Gimtadienio koncerte Aleksandro pasveikinti į sceną kils Donatas Montvydas, Merūnas Vitulskis, Česlovas Gabalis, Mia, Stano, Ovidijus Vyšniauskas ir kiti bičiuliai, kurių per keturis muzikavimo dešimtmečius atlikėjas surado daug.
Lapkričio 10-ąją jubiliejaus „generalinė repeticija“ „Rondo“ laukia Toronte, bet Aleksandras prisipažino, kad jau dabar visos jo mintys sukasi tik apie Kauno arenos šturmą.
- Gytis Paškevičius pernai ir šįmet triumfuodamas keliavo per didžiausias šalies arenas. Jūs koncertą rengiate tik Kaune. Kodėl?
- Labai daug jėgų įdėta į šį koncertą, dėl jo nemiegu naktimis. Ir pats nervinuosi, ir kitiems miegoti neleidžiu. Nežinau, ar pasiryšime visa tai kartoti. Labai abejoju - per daug vargo.
- Ar lengva išsirinkti dainas tokiam jubiliejui? Turite tiek dainų, kad galėtumėte groti dešimt valandų.
- Taip. Koncertas nėra guminis. O dar bus ir svečių, kurie atliks savo gražiausias dainas. Kai pradedi rankioti dainas, atrodo, kad ir šita tinka, ir ana. Sąrašas išsiplečia iki keturių valandų.
Labai skrupulingai rinkomės. Bet, žinoma, dainos „Aukštumos“, „Tu palauk, sustok“, „Sudie, Eliza“, „Rytas perone“ šiame koncerte būtinai turi skambėti. Pagrosime ir porą naujausių kūrinių.
- 40 metų scenoje - jums tai atrodo daug ar mažai?
- Solidus skaičius. Linksmiausia, kad vis dar yra ką nuveikti, minčių, noro ir idėjų. Tai, man atrodo, yra svarbiausia.
- „The Rolling Stones“ šįmet švenčia 50 metų scenoje jubiliejų ir vis dar groja. Jūs grosite dar dešimt metų?
- Palyginimai su „The Rolling Stones“ - labai malonūs. (Kvatojasi.) Eisiu į sporto klubą, reikės kelių plastinių operacijų, užsisakysiu gražų peruką, ir pirmyn.
- Kokios jūsų paties gimtadienių šventimo tradicijos?
- Geriausia, kai tai sutampa su koncertu. Šįkart atvažiuoja daug svečių, kurie atliks savo dainas - tai tikrai nuostabiausia dovana. Po to, žinoma, mažame rate išgersime po taurelę... kavos. (Juokiasi.)
- Jūsų duktė Jurgita dainuoja Božolė chore, sūnus Marius - didžėjus, jaunėlis Benas subūrė grupę „The Local Legends“, kuri pasirodys ir jubiliejaus koncerte. Nebandėte jų atkalbėti nuo nelengvo muzikanto gyvenimo?
- Kad nė vienas iš jų manęs nė nepaklausė, ką apie tai galvoju. Jokios pagalbos manęs irgi neprašė. Visko siekia savo jėgomis.
Benas, pavyzdžiui, patarimų neklausia. Jei pasakyčiau, kad man nepatinka jo muzika, nuo to niekas nepasikeistų. Bet aš to ir nepasakyčiau.
Jis man duoda paklausyti savo muzikos, kiekvieną vakarą girdžiu, kaip repetuoja, matau, kaip daro pažangą. Jo grupė groja gyvai, kaip ir „Rondo“, man tai irgi patinka.
- Jubiliejus - apibendrinimų metas. Ar „Rondo“ istorijoje yra akimirkų, kurias prisiminus per kūną eina drebulys?
- Buvo tokia diena, kai Vilniaus Vingio parke koncerte su kitais atlikėjais grojome 40 tūkstančių žiūrovų. Iš ten iškart važiavome į Kėdainius, kur irgi buvo 40 tūkstančių žmonių. Kai per vieną dieną tave išgirsta 80 tūkstančių žiūrovų, supranti, kad gyvenai ne veltui.
- Grupėje „Rondo“ grojo ir dainavo nemažai muzikantų. Pavyzdžiui, Laimontas Dinius, kuris po šių Seimo rinkimų tikriausiai turės nemažai laisvo laiko.
- Iškart galiu pasakyti - Laimonto smegenys yra produktyvios ir racionalios, nuo senų laikų jis niekuo nepasikeitė. Kelis kartus pastaruoju metu buvome susitikę, jo muzikiniai sumanymai labai geri, iš šio bendravimo tikrai išeis kas nors gražaus. Jis būtinai apsilankys šioje šventėje.
- Kitas buvęs „Rondo“ vokalistas - Rolandas Janavičius, kurio jau nebėra tarp mūsų.
- Jis buvo asmenybė. Kūriau žiūrėdamas į jo balso tembrą, manierą, atlikimo techniką. Taip atsirado daug dainų. Tarp jų - ir „Sudie, Eliza“, „Rytas perone“. Kaskart atliekant šias dainas jis yra šalia. Praėjo daug metų nuo tų dainų atsiradimo, dalis publikos gal jau net ir nežino, kas pirmasis jas dainavo, bet jis visada bus šių kūrinių dalis.
- Dabartinė Lietuvos scena kitokia nei prieš kelis dešimtmečius. „Rondo“ joje vis dar turi savo vietą. Ar tai yra dėsninga?
- Nieko dėsningo čia nematau, bet mane tai tikrai džiugina. Aš nieko neplanuoju, mums viskas išeina stichiškai. Džiugu, kad vis dar pateisiname žmonių lūkesčius, jie, atrodo, „Rondo“ koncertuose gauna tai, ko tikisi.
- Niekada nebuvo atėjusi mintis skirstytis?
- Pastaruoju metu ne. Nuolat esame kviečiami - koncertuoti, į televizijos laidas, gastroliuoti užsienyje. Nebuvo tokių rimtų problemų, kad sakytume - vyrai, viską baigiam.
Kitas dalykas - dabartinė „Rondo“ sudėtis kartu groja jau daugiau nei dešimtmetį. Atmosfera labai sveika ir draugiška. Esame kaip vienas kumštis, nesidraskome dėl smulkmenų, gal todėl gerai ir sekasi. Žiūrovai tai jaučia.
- Ko pasigendate dabartinėje Lietuvos popmuzikoje?
- Pastebiu, kad jaunimas skundžiasi, jog negali rasti kompozitorių, sukursiančių repertuarą. Yra tiesos. Tie, kurie galėtų rašyti, pasinėrę į prodiuserių darbą, pavargę, neturi laiko.
Kita problema - trūksta tvirtų asmenybių scenoje. Tokių atlikėjų, kurie dar nepradėję dainuoti meta žvilgsnį ir iškart sudomina, o tada ir dainavimu, kūryba parodo: „Aš tikrai esu kietas“.
Tokių žmonių scenoje buvo, bet jie galbūt jau kiek paseno. Aš tikrai neturiu omenyje savęs. Kai kurie geri artistai jau žengia į kitą etapą, tampa visuomenės veikėjais.
Žiūriu televizorių, išeina į sceną jaunas atlikėjas - viskas gerai, ir balsas, ir daina, bet kažko neapčiuopiamo trūksta. Kartais jiems nepakanka pasitikėjimo savimi, o kartais to pasitikėjimo per daug, jis virsta chamiškumu.
Bet tai nereiškia, kad visai nėra gerų jaunų atlikėjų. Labai gerbiu Merūną. Tai - grynuolis, tokių Lietuvoje atsiranda kartą per šimtmetį.
Donatas Montvydas, Sasha Songas - jauni, perspektyvūs, jų laukia puiki ateitis. Būtų gerai tokių matyti daugiau.
