T. Gurtu į Kauną atvyks likus vos kelioms valandoms iki koncerto ir išvyks ankstų pirmadienio rytą. Tai bus jau antroji perkusijos virtuozo viešnagė Lietuvoje. Pirmojį įvyko prieš dešimtmetį.
Pasak festivalio „Kaunas Jazz“ organizatorių, rudens spalvomis nuspalvintas sekmadienio vakaras bus puikus laikas vėl susitikti su po ilgos pertraukos sugrįžusiu festivalio bičiuliu ir išgirsti, kokiomis naujomis spalvomis praturtėjo jo svaiginanti muzikinė vizija. Na, o pasiilgusieji skaisčiai tvieskiančios saulės ir jau svajojantys apie pavasarį bus laimingi žiūrėdami specialų dokumentinį „Kaunas Jazz“ filmą „22” (filmo autorius Rytis Zemkauskas), kuriame užfiksuotos įsimintiniausios pavasarį vykusio festivalio akimirkos.
„Kartais net pamirštu, kad esu laimėjęs „Grammy“ apdovanojimą“, – kuklinasi T. Gurtu. Nieko nuostabaus – indų perkusininkas daugiau nei keturis dešimtmečius gulasi ir keliasi su muzika, o pelnyti įvertinimai ir skambūs titulai jam – antraeilis dalykas.
Garsioje indų muzikų šeimoje gimęs kūrėjas gimtinę paliko praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Muzikanto talentą greitai atrado pripažinti pasaulio džiazo meistrai – pirmiausia gitaristas Johnas McLaughlinas, kurio trio Triloko galimybes atskleidė plačiai auditorijai. Vėliau perkusininkas muzikavo su Donu Cherry, Patu Metheny, Janu Garbareku, Terje Rypdalu, grupe „Oregon“, Joe Zawinulu, Dave'u Hollandu ir daugybe kitų džiazo žvaigždžių.
Unikalus Triloko perkusijos stilius, kuriame susipina Rytų ir Vakarų muzikos įtaka, sulaukė net legendinio džiazo klasiko Mileso Daviso komplimentų – o pastarasis, žinia, jais nesišvaistė. Išskirtinis Triloko bruožas – sugebėjimas neapsiriboti vienu muzikos žanru ir jaustis kaip namie ir džiazo, ir klasikos muzikos scenose.
Trilokas nenuspėjamas visur ir visada: vieną dieną jis įrašinėja albumą su Robertu Milesu, kurį pasaulyje išgarsino popmuzikos hitas „Children“, o kitą dieną jis jau leidžiasi ekstravagantiškų garsų keliais su Tuvoss gerklinio dainavimo pažibomis „Huun Huur Tu“, popmuzikos atlikėja Neneh Cherry, Afrikos vokalo dievaite Angelique Kidjo ar net Italijos kino žvaigžde Adriano Celentano. Su T. Gurtu muzikuoti nori ir vienas garsiausių šimtmečio kompozitorių Phillipas Glassas, ir muzikos mąstytojas Billas Laswellas. Prieš ketvirtį amžiaus išleistas perkusininko albumas „Usfret“ įkvėpė gausų indų kilmės atlikėjų būrį visame pasaulyje – nuo Talvino Singho iki „Asian Dub Foundation“. Kitaip tariant, šio muzikanto pilna visur.
„Aš tiesiog neprisirišu prie vieno stiliaus. Muzika yra muzika“, – šypsosi atlikėjas. Sulaukęs 60-ies, jis yra nenuginčijamas muzikos pasaulio autoritetas – įtakingiausio džiazui skirto JAV žurnalo „Downbeat“ kritikų apklausoje net penkis sykius buvo išrinktas geriausiu perkusininku.
Dabar jau kaip anekdotas skamba beveik keturių dešimtmečių senumo istorija – pirmą kartą atvykęs į JAV, Trilokas Gurtu pabandė įstoti į garsų Berklio koledžą, tačiau nebuvo priimtas. „Tai – geriausia, kas man nutiko“, – šiandien juokauja perkusijos didmeistris, kurį ta pati švietimo įstaiga dabar nuolat bando prisivilioti skaityti paskaitų ir dėstyti meistriškumo kursų.
T. Gurtu projekto kūrinys „African Fantasy“:
