Visada besišypsantis, visada draugų būryje, visada turintis kiekvienai progai tinkantį žodį, Aleksandras gausų gerbėjų ir bičiulių būrį kviečia lapkričio 24 dieną šią neeilinę progą kartu pažymėti grandioziniame net trijų valandų koncerte Kauno „Žalgirio“ arenoje.
„Šventėje sutiko dalyvauti mano ir grupės „Rondo“ geri draugai: Ovidijus Vyšniauskas, Česlovas Gabalis, Merūnas, Mia, Stano, „Local Legends“, mano vadovaujamas Kauno rajono choras „Božolė“, Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė, šokių studija F.U., DJ Marius Ivanoff. Koncertą ves Rolandas Vilkončius ir Jurgita Liukaitienė“, – paslapties skraistę praskleidė A. Ivanauskas.
Skaitytojų dėmesiui – interviu su scenos grandu apie muzikavimo pradžią, pakilimus, nuopuolius ir, be abejo, gimtadienio staigmenas.
– 55 metai – daug ar mažai? Jei galėtumėte, ar ką nors keistumėte savo gyvenime?
– Nuo pat mažens svajojau apie šitą amžių. Net sapnavau, kada man bus būtent 55-eri. Todėl tikrai džiaugiuosi, kad mano ilgai laukta svajone pagaliau išsipildė. Tai pats geriausias amžius: nesu jaunas, nesu ir visiškai senas, tačiau žinantis gyvenimo skonį. Jaučiuosi puikiai, turiu nuostabią šeimą, gerus draugus. O ko daugiau reikia!
– Neatsiejama jūsų gyvenimo dalis – muzika, net 40 metų esate scenoje. Trumpai prisiminkite, kaip ir kada pradėjote groti, kodėl pasirinkote bosinę gitarą, o ne, pavyzdžiui, būgnus ar šešiastygę?
– Kai mokiausi vidurinėje mokykloje Kaune, muzikos mokytojas sumanė suburti ansamblį, kuris grotų mokyklos šokių vakaruose. O mėnesį prieš tai tėtis padovanojo man gitarą ir aš, dar kruvinais nuo grojimo pirštais, atėjau į atranką. Kadangi mūsų mokykloje buvo 20 gitaristų ir nė vieno bosisto, aš, dar nemokėdamas groti bosine gitara, nusprendžiau nebandyti likimo ir be konkurencijos nugalėjau šioje pozicijoje. Taip ir prasidėjo „bitlai“, „rolingai“, „Eagles“. Viską išmokau!
– Kaip atsidūrėte „Rondo“ ansamblyje, kuriam paskyrėte didelę dalį savo gyvenimo?
– Pabaigęs mokslus, buvau pakviestas groti į Kauno filharmonijos ansamblį „Plius Minus“, kuriam vadovavo Mikas Suraučius. Ten praėjau tikrą muzikos akademiją. Tai buvo didžiulis muzikinis išbandymas, įdomūs projektai, bendravimas su tuometinėmis muzikos žvaigždėmis. Daugybė renginių, koncertų, repeticijų, gastrolių. Visiškai neliko laiko šeimai, artimiems žmonėms.
Kaip tik tada man pasiūlė prisijungti prie grupės „Rondo“. Ir taip prasidėjo naujas mano gyvenimo etapas, kuris tęsiasi jau 28 metus. Taigi, „Rondo“ paskyriau pusę savo gyvenimo.
– „Rondo“ išgyveno ir pakilimus, ir nuosmukius. Kokiame etape grupė yra dabar?
– Buvo visko – ir euforijos, ir liūdesio, kažkas sekėsi, kažkas ne. Yra nelengva varžybose laimėti pirmą vietą, bet dar sunkiau ją apginti, nes atsiranda vis stipresnių konkurentų. Taip ir muzikoje. Auga puikus, talentingas jaunimas, auga naujos klausytojų kartos, keičiasi muzikinis skonis. Man belieka džiaugtis, kad „Rondo“ buvo ir išliko savimi, kaip prieš daug metų, taip ir dabar, kad „Rondo“ yra daugiausiai koncertuojanti Lietuvos grupė.
– 40 metų profesionalioje scenoje – labai daug. Prisiminkite linksmiausią ir liūdniausią akimirką iš savo turtingos muzikinės karjeros.
– Linksmiausia buvo gauti pirmąjį honorarą, kurio visiškai nesitikėjau. Buvau taip nustebęs, kad visus pinigus atidaviau mamai.
O liūdniausia yra prarasti ir laidoti scenos kolegas. Aš labai jautriai reaguoju į tokias netektis. Kai savo telefono ekrane matau draugo numerį ir suvokiu, kad daugiau niekada jam neskambinsiu, pasidaro labai graudu. Bet jų numerių netryniau ir niekada netrinsiu.
– Dvigubą jubiliejų kartu su jumis „Žalgirio“ arenoje švęs ir gausus būrys jūsų gerbėjų. Kokias staigmenas jiems ruošiate?
– Lapkričio 24 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje susirinkę žiūrovai pamatys tikrai puikų šou. Pats asmeniškai dalyvauju visuose susitikimuose – techniniuose, reklaminiuose, scenarijaus, įvaizdžio kūrimo, nes noriu visą savo patirtį ir žinias atiduoti šiam renginiui. Viską ruošiame nuo nulio, stengiamės būti labai originalūs ir žiūrovus tikrai nustebinti. Kiekvienam atliekamam kūriniui norime paruošti vis kažkokį kitą vaizdą scenoje. Atsakingai pažadu – bus super!
