Prieš ilgąją pertrauką pamėgę derinti jamaikietiškos muzikos skambesį su popso, fanko ir ritmenbliuzo ritmais, „No Doubt“ ir sugrįžę liko ištikimi šiai formulei. Stipriausias albumo kūrinys - titulinė daina. Ska stiliaus derinys su šiuolaikišku skambesiu, Jamaikos dainininko Busy Signal energingi dialogai su vokaliste Gwen Stefani, peraugantys į prodiuserio Diplo sukurtą didingus elektroninius peizažus - tai vienas geriausių popkūrinių, kokius teko girdėti šįmet.
Bet ir be jos albume yra kuo džiaugtis - švelniu liūdesiu („Undone“), regio ritmais („Sparkle“), subtiliais nusilenkimais įkvėpėjams „Depeche Mode“ ir kitoms panašioms grupėms („Easy“, „Heaven“). Albume, žinoma, nėra nieko panašaus į grupę kadaise išgarsinusią skausmingą roko baladę „Don't Speak“ - bet „No Doubt“ jau labai seniai persikvalifikavo į popgrupę.
Jei reikėtų rasti skirtumų tarp šio ir ankstesnių grupės darbų - čia kiek daugiau elektroninių garsų ir dramatiškų priedainių. Kurie išryškina vieną anksčiau gal ne taip smarkiai į akis kritusią tiesą - tokią įspūdingą solinę karjerą per pastarąjį dešimtmetį padariusi G. Stefani yra labai vidutinių gabumų vokalistė. Tas perspaustas balso tembras, kai atrodo, jog ją kažkas smaugia, šiame albume kartais atrodo visiškai netinkamas.
Kita vertus, „No Doubt“ gerbėjai į koncertus eina ne dėl tiksliai „paimtų“ natų, o dėl atmosferos, emocijų ir energijos, kuria ši grupė, reikia tikėtis, ir pasenusi 11 metų puikiai tebemoka taškytis. Su Katy Perry ir kitomis jaunesnėmis popžvaigždėmis konkuruoti tikriausiai jau nebepavyks, bet „No Doubt“ vis dar turi jėgos.
Įvertinimas - 8 iš 10.
Naujas „No Doubt“ vaizdo klipas „Push And Shove“:
