„Sel“, „Bix“, Andrius Mamontovas - iš atlikėjų, su kuriais prieš du dešimtmečius Kauno roko grupė dalijosi scena, iki 2012-ųjų joje išliko ne itin daug.
„Man skaičius 20 asocijuojasi su Alexandre'o Dumas knyga „Po dvidešimties metų“. Vaikiška, bet taip yra. Bet dvidešimt, kai geriau pagalvoji, yra žiauriai daug. Ypač roko grupei“, - svarstė „Rebelheart“ vokalistas D. Mickus.
Proga groti ir gerti
Rugsėjo pabaigoje Marijampolėje grupė surengs akustinį koncertą, kuris taps simboline įžanga į dvidešimtmečio minėjimą.
Iš Marijampolės ir jos apylinkių kilę beveik visi grupės nariai, tad renginys - simboliškas.
„Tikrieji dvidešimtmečio koncertai bus didesni ir trankesni. Tariamės dėl vietų, kur tai vyks, norisi, kad efektas būtų dar didesnis.
Dar vasarį reikėjo atšvęsti, bet tada patingėjome. Tačiau matau, kad gerai pagroti dvidešimtmečio proga reikia. Pagroti ir pagerti. Tik protingai. Žinote, kaip būna bėgant metams - sveikata išeina, bet protas ateina“, - juokėsi Darius.
Iki šiol paskutinį naują albumą „Rebelheart“ išleido prieš dvylika metų. Po to buvo bendra programa su Stasiu Povilaičiu, rinktinių dainų diskas ir daug akimirkų, kai atrodė, jog „Rebelheart“ kelias baigėsi.
„Buvome išsikvėpę - ir kūrybos, ir šou idėjų prasme. Bet dabar viskas eina geryn. Kiekvienas koncertas vis smagesnis. Gal mes pagaliau subrendome, kitaip su publika bendraujame, tapome solidesni, labiau pasitikintys savimi. Gal ir žiūrovai pasikeitė, geriau mus supranta ir papildo.
Koncertų vis dar nėra tiek, kiek norėtume, bet jų daugėja. Muzika - pagrindinis mūsų pragyvenimo šaltinis“, - pasakojo D. Mickus.
Rengia dovaną gerbėjams
Karjeros pradžioje ketvertukas garsėjo ne tik laukiniais pasilinksminimais, bet ir ryšiais su tuo metu didžiulę dalį pasaulio įrašų rinkos valdžiusia tarptautine bendrove „PolyGram“.
Jos jau nebėra, o ir grupės bendradarbiavimas su ja niekuo rimtu nesibaigė - lietuvių rokeriai į tarptautinius vandenis taip ir neišplaukė.
„Tada tiesiog pabijojome didelės mašinos, kurioje būtume maži vabalėliai. Jei būtume sutikę su jų sąlygomis, būtų tekę tiek dirbti, kad po penkerių metų būtume mirę. O gal ir ne, gal būtume prisitaikę. Dabar jau nereikia apie tai kalbėti - esame čia, ir mums gerai“, - teigė D. Mickus.
Šį rudenį grupė tikisi išleisti dar vieną rinktinį albumą, kuriame būtų keletas anksčiau neskelbtų dainų. O vėliau - ir visiškai naują „Rebelheart“ diską, kuris jau baigiamas kurti.
Kitas jos tikslas - įkurti internetinę „Rebelheart“ radijo stotį, kuri transliuotų grupei patinkantį lietuvišką ir užsienio roką.
Susimuša ir šiais laikais
Grupė puikiai supranta, kad laikai, kai jie buvo pagrindinės miestų aikštėse vykdavusių didelių koncertų žvaigždės, gal ir nesugrįš.
„Man ir dabar sunku patikėti, kad taip buvo. Smagu prisiminti ir tai, ir laikus, kai gaudavome muzikos apdovanojimus.
Bet svarbiausia vis dėlto publikos įvertinimas. O jį iki šiol jaučiame. Reikia žinoti, kada nueiti nuo scenos. Bet jaučiu, kad su šia grupe mes dar pasiautėsime“, - blaiviai svarstė D. Mickus.
Tai, kad du dešimtmečius sugebėjo išlikti kartu ir rimtai nesusirieti, pačiai grupei atrodo stebuklas.
Darius juokauja, kad jau priprato prie kitų trijų muzikantų kojinių kvapo persirengimo kambaryje, o tai reiškia, kad jo jau niekas neišgąsdins.
„Mes ir šiandien kartais susimušam. Gal sugebame kartu likti, nes nebendraujame visą laiką, turime atskirus gyvenimus, mus labiausiai sieja tik muzika. Kai kas iš mūsų augina vaikus, kai kas - šunis.
Be to, kartu laiko įprotis. Pripratimas - antras prigimimas. Pripratome prie tokio gyvenimo ir negalime atprasti. Scena užvaldė ir nepaleidžia, nors aš vis pamąstau, kad gal norėčiau grįžti prie piešimo, kuris kadaise buvo mano stipresnė meilė.
Galėčiau rodyti darbus kokiose nors mėgėjų menininkų galerijose arba mokyti muzikos vaikus“, - svarstė Darius.
Komplimentai O. Pikul grožiui
Nuo populiarių TV šou iki koncertų, kuriuose grupė apšildė Rodo Stewarto ir Marilyn Mansono pasirodymus - „Rebelheart“ kelias margas ir įdomus.
„Pamenu, kaip prieš dešimt metų koncertavome su Stasiu Povilaičiu. Pajūryje susirinko bobutės pasiklausyti jo naujos programos. O čia - mes su savo roku. Išgirdau priekaištų, kad turėčiau prisidengti bambą.
Dabar viskas kitaip. Aš nelabai seku lietuvių muzikos naujienas. Oksana Pikul? O ji, beje, man labai patinka kaip moteris. Muzika - kas kita. Dabar esu vienišas, ją tikrai „kabinčiau“, jei ji su Simu Jasaičiu nebūtų susidraugavusi“, - nusikvatojo Darius.
