Kovos dėl kelialapio į „Euroviziją” paprastai prasidėdavo metų pradžioje – iki konkurso likus keletui mėnesių.
Šįkart nuspręsta kitaip – atrankas LRT televizija pradės transliuoti dar spalį, o jų struktūra pasikeis.
„Akivaizdu, kad reikia tobulinti modelį, pagal kurį iki šiol buvo renkami Lietuvos atstovai „Eurovizijoje”. Be to, norime suteikti laimėtojams daugiau laiko pasirengti konkursui – pagal mūsų planą, iki metų pabaigos atranka tikrai bus baigta”, – sakė LRT delegacijos „Eurovizijoje” vadovas Audrius Giržadas.
Labiau pasitikima ekspertais
Pasibaigus atrankai į šių metų „Euroviziją” LRT prabilo apie būsimus pokyčius.
Viena priežasčių – noras pateikti kuo daugiau pasirinkimo galimybių ir suteikti progą tiems artistams, kurie galbūt neturi pakankamai lėšų ar galimybių paruošti savo pasirodymą.
Modelio, pagal kurį iki šiol buvo rengiama „Eurovizijos” atranka Lietuvoje, atsisako vis daugiau šiame konkurse dalyvaujančių valstybių.
Nemažai šalių tiesiog išrenka dainininką, po to pasamdomas patyręs kompozitorius, kuris jam sukuria dainą – taip „Eurovizijoje” šįmet atsirado nemažai įvairių talentų šou laimėtojų, neturinčių savo repertuaro.
Kitose valstybėse atrankos šou susirungia ne atlikėjai, o dainos – išrinkus geriausią kūrinį, renkamas artistas, kuris galėtų geriausiai jį atlikti.
Netrūksta šalių, kuriose atlikėją ir dainą tiesiog parenka visuomeninis transliuotojas, atsižvelgdamas į ekspertų, bet ne į publikos nuomonę.
Vis daugiau šalių vyrauja nuomonė, jog geriausiai suderinti atlikėją ir dainą, kad „Eurovizijoje” būtų pasiekta gerų rezultatų, gali tik ekspertai.
Turėti dainos nebūtina
LRT, atrodo, nusprendė reformas vykdyti pamažu – šįmet „Eurovizijos” atrankoje, kaip ir anksčiau, galės dalyvauti savo dainas ir pasirodymus parengę artistai.
Tačiau prie jų prisidės ir tie, kurie nėra paruošę dainos.
„Kviečiame paraiškas siųsti iki spalio 1-osios. Savo dainas gali siųsti ir kompozitoriai, kurie turi dainą, tačiau nėra radę atlikėjo, kuris galėtų ją atlikti, ir atlikėjai, nerandantys tinkamos dainos.
Kitaip tariant, mes padėsime atlikėjui ir dainai surasti vienam kitą. Atlikėjui atrankoje bus svarbiausia pademonstruoti savo balsą ir artistiškumą – jis gali dainuoti bet kokią dainą.
Galbūt bus atvejų, kai atlikėjas siūlys savo kūrinį, bet atrankos komanda matys, kad jam kur kas labiau tinka kita daina, mums atsiųsta kompozitoriaus.
Taip atsiranda kur kas daugiau variantų ir galimybių atrinkti iš tiesų geriausią. Nenorėjome šįmet drausti artistams atlikti savo pačių pasirinktų dainų, nes turime daug atlikėjų, kurie jau kurį laiką ruošiasi atrankai”, – aiškino A. Giržadas.
Vertintojai – ir už širmos
Nauja sistema atrodo kiek paini, tačiau žiūrovai ją turėtų greitai perprasti, juolab kad ir jie turės galimybę balsuoti ir taip kartu su komisija išrinkti Lietuvos pasirodymą „Eurovizijoje”.
Atrankai žadama suburti prodiuserių ir ekspertų būrį, dalis pastarųjų dirbs anonimiškai – padės atrinkti ir įvertinti kūrinius.
„Tai – ne paslaptis. Juk yra artistų, kurie turi didelę patirtį, jų nuomonė tikrai svari, mums reikalinga, bet jie visiškai nenori, kad jų vardai būtų minimi „Eurovizijos” kontekste”, – sakė A. Giržadas.
Vaikų renginiui neišlaidaus
Paprastai rudenį visuomeninis transliuotojas ruošdavosi kitam – vaikų „Eurovizijos” konkursui, tačiau jau dabar aišku, kad gruodžio 1-ąją Amsterdame vyksiančiame renginyje Lietuvos vėliavos nebus.
„Pagrindinė priežastis – finansai. Šįmet LRT televizija transliavo olimpines žaidynes, tai kainavo daug pinigų. Vaikų „Eurovizijai” jų tiesiog neliko.
Kitas dalykas – pati konkurso svarba. Akivaizdu, kad šis renginys vis dar nesuranda teisingo kelio”, – užsiminė A. Giržadas.
Didžiausias dalyvių skaičius nuo renginio debiuto 2003-iaisiais – 18 šalių. Tiek jų mažuosius artistus atsiuntė 2004 metais.
Šįmet konkurso rengėjų sąraše kol kas tėra 11 šalių, norinčių dalyvauti. Iš konkurso pasitraukė ne viena valstybė, tarp jų – ir Latvija. Dažniausiai minima priežastis – noras sutaupyti, bet, anot A. Giržado, yra ir kitų problemų.
„Daug kam iki šiol neaišku, kas tai per konkursas.
Mes jį vadiname vaikų, o patys konkurso rengėjai – jaunimo „Eurovizija”. Vienos šalys siunčia vaikiškus numerius, kitų pasirodymuose vaikai vaidina suaugusiuosius.
Kasmet kyla daug klausimų, kam šis renginys skirtas. Be to, jis transliuojamas tokiu metu, kai vaikai jau turėtų miegoti.
Kaip ir šokių „Eurovizija”, kuri neberengiama, vaikų konkursas turi problemų. Nesakome, kad jame daugiau nebedalyvausime, bet šiemet konkursą praleisime, ir nemanau, kad tai yra blogai”, – sakė A. Giržadas.
Lietuva vaikų „Eurovizijoje” dalyvavo keturis sykius. Geriausias rezultatas – 2008-aisiais Eglės Jurgaitytės pelnyta trečioji vieta. Pernai Lietuvai atstovavusi Paulina Skrabytė konkurse užėmė dešimtą vietą.
