Jei nesidomite popmuzika, jūs tikrai galėjote perjungti kanalą ir pažiūrėti filmą. Užtat tiems, kurie muzika rūpi labiau nei sportas, renginys virto fantastiška staigmena. Ne tik dėl gyvų pasirodymų, bet ir dėl to, kaip iš įrašo skambančios dainos buvo įpintos į reginį. Kvapą gniaužiančių akimirkų tikrai netrūko. „The Kinks“ veterano Ray Davieso su simfoniniu orkestru atlikta „Waterloo Sunset“ - tikras paminklas švelniai britų melancholijai. Dvi melodingos vienos geriausių šių dienų britų grupių „Elbow“ dainos, „Kaiser Chiefs“ primintas legendinis „The Who“ kūrinys „Pinball Wizard“ (pačių „The Who“ pasirodymas baigė ceremoniją ir yra šio albumo finalas). Muzikos ir stiliaus dievaičio Davido Bowie iš įrašo skambanti daina „Fashion“ (pats atlikėjas jau senokai nebekoncertuoja) stadione žingsniuojant garsiausioms manekenėms. Kompozitoriaus Davido Arnoldo melodija medalių įteikimo ceremonijai. Mįslingosios Kate Bush nerimą kelianti daina „Running Up That Hill“, kurioje sudėtingų vyro ir moters santykių tema susipina su religiniais vaizdiniais - kas galėjo patikėti, kad britai taip efektingai ją suderins su atletų pasirodymų vaizdais ir šokėjais, kurių judesiai primena 1985-aisiais sukurtą dainos vaizdo klipą?
Visiems, mačiusiems ceremoniją, šis albumas iškart primins režisūros sprendimus. Ką jau kalbėti apie jaunėlio Edo Sheerano atliktą „Pink Floyd“ dainą „Wish You Were Here“ - su pačių „pinkų“ būgnininku Nicku Masonu ir Mike Rutherfordu. Pasirodymo pabaigoje, kaip prisimenate, oro akrobatas su užsidegančiu manekenu imitavo „Pink Floyd“ albumo „Wish You Were Here“ viršelį, tik ceremoniją transliavusi LRT pamiršo tai, kaip ir daugelį kitų ekrane šmėžavusių popkultūros simbolių, pakomentuoti. O kur dar legendinės komikų trupės „Monty Python“ narys Ericas Idle'as, iššaunamas iš patrankos ir visą stadioną priverčiantis kartu užtraukti ironiškąjį „Always Look On The Bright Side Of Life“? Arba nacionaline vertybe laikomų britų „Blur“ daina „Parklife“, atliekama orkestrų?
Kai ko, kas skambėjo ceremonijoje, čia nėra. Pavyzdžiui, „Oasis“ dainos „Wonderwall“, kurią atliko buvusio šios grupės dainininko Liamo Gallagherio kolektyvas „Beady Eye“. Kalbama, kad įtraukti dainą uždraudė jos autorius, Liamo brolis Noelis - ir gerai, nes tai, kaip ši daina skambėjo olimpiniame stadione, tikrai rėžė ausį. Britų grupės „Muse“ daina „Survival“, parašyta specialiai olimpiadai, albume yra, bet tai tikrai ne stipriausias jos kūrinys - persistengta su tuščia pompastika. Kaip ir Annie Lennox primirštas hitas „Little Bird“ ar naujutėlis George'o Michaelo kūrinys „White Light“ - jų atsiradimas čia tikrai šiek tiek stebina.
Kitas skeptikų nusiskundimas - įtraukta ne viskas. Nėra „Coldplay“, „Radiohead“ ir dar daugybės grupių, kurių melodijų nuotrupos nusipelnė čia būti. Bet visko į vieną ceremoniją nesukiši. Aprėpta tiek, kiek buvo įmanoma, - nuo „Queen“ narių Rogerio Tayloro ir Briano May stadionų himno „We Will Rock You“ (amžinatilsį Freddie Mercury pavadavo jauna žvaigždutė Jessie J) iki skoningos popmuzikos vėliavnešių „Pet Shop Boys“, choro traukiamos Johno Lennono „Imagine“ ir psichodelinį „The Beatles“ autobusiuką apsižergusio komiko Russello Brando per megafoną galingai užplėštos „bitlų“ keistenybės „I Am The Walrus“.
Albumas, simbolizuojantis britų drąsą. Ne, pagrindinė olimpiados uždarymo tema nebuvo sportas. Į pirmąją vietą iškeltas melomanų interesas, pragmatiškas noras pareklamuoti popmuziką, kuri šioje šalyje yra svarbi eksporto šaka (po ceremonijos per kelias dienas joje dalyvavusių atlikėjų įrašų pardavimas visame pasaulyje pakilo daugybę kartų). Britai turi daugybę geros muzikos ir tuo didžiuojasi.
Tarsi sakydami „jei jums nuobodu, jei jūs nesidomite mūsų popkultūra, tai - tik jūsų problemos“. Ir primindami, kad sporto aikštelė - tai dar ne visas gyvenimas. Gal olimpiadoje tai ir kiek pasipūtėliška. Bet ar britai kada nors jums atrodė kuklūs?
Įvertinimas - 9 iš 10.
„Queen“ su Jessie J olimpiados uždarymo ceremonijoje atlikta daina „We Will Rock You“:
