Trečiadienis Lietuvoje oficialiai – ne darbo diena, todėl pasilepinti paskutinėmis vasaros akimirkomis ir pasiklausyti kokybiškos muzikos į pajūrį rinkosi ne tik aplinkinių, bet ir didžiųjų šalies miestų gyventojai.
Didžiulėje aptvertoje teritorijoje pasirodė aštuonios muzikos gerbėjų pamėgtos grupės, tarp kurių – laukiamiausi britai „Hurts“ ir svečiai iš Islandijos „GusGus“. Tiek viena, tiek kita grupė Lietuvos publikai koncertavo nebe pirmą kartą, tačiau jos poilsiautojus šokdino jau sutemus. O iki tol muzikos ir vakarėlių ištroškusius festivalio lankytojus linksmino žinomiausios lietuviškos muzikos grupės ir atlikėjai.
Scenoje pirmas pasirodė DJ Mamania, vėliau sušalusią publiką apšildė "Mental Aim & Beissoul", kitaip dar žinomi „MuseIQ“ vardu. Po jų pasirodymo savo daugeliui pažįstamas dainas atliko kolektyvas „Gerai Gerai & Miss Sheep”. Avimi prisistatanti vokalistė Dovilė pasipuošė ryškiaspalviu kostiumu, o jos kolega Vilius šmaikštų įvaizdį palaikė užsimaukšlinęs didžiulę skrybėlę. Vėliau koncertą tęsė ir širdis virpino merginų numylėtinis Mantas, šokti privertę „G & G Sindikatas” bei šmaikščių juokelių nestokojantis parodijų kolektyvas „Čiulpuonėliai”.
Pradžioje vangiai besirenkančių klausytojų vakarui įsibėgėjant vis daugėjo. Trijose skirtingose zonose – stovimojoje, gerbėjų ir svarbių asmenų – vis mažėjo laisvo ploto, o įsiaudrinusi publika vilkosi drabužius ir audringai šoko ant smėlio.
Lietuvos publikai – islandiškos muzikos dozė
Kelintą kartą „GusGus“ linksmino Lietuvos publiką – jau sunku ir suskaičiuoti. Viena aišku: Vilniuje ir Kaune koncertavusiai ir nuolat sudėtį keičiančiai grupei čia patinka ne ką mažiau, nei ji – ištikimiems grupės gerbėjams.
Kai praėjusių metų pavasarį ekstravagantiškieji islandai išleido savo naują albumą „Arabian Horse“, Lietuvoje jie spėjo apsilankyti jau kelis kartus. Beveik prieš metus, rugsėjį, Sostinės dienų proga jų buvo galima nemokamai pasiklausyti sostinės Katedros aikštėje, o šiemet kovo mėnesį jie koncertavo sausakimšoje Ūkio banko arenoje. Nepraėjo nė pusmečio ir štai – „GusGus“ vėl čia.
Įprastai uždarus koncertus rengiantys atlikėjai dar kartą išdrįso surizikuoti ir pasirodė renginyje, kuriame savo kūrinius pristatė daugelis absoliučiai skirtingus muzikos stilius propaguojančių atlikėjų.
Pastaruosius kartus scenoje pasirodę penkiese, šįkart atlikėjai atvyko be savo charizmatiškosios vokalistės Earth. Tačiau grupės tėvais vadinami senbuviai Biggi Veira bei President Bongo, įstabų balsą turintis Hogni Egilssonas ir „GusGus“ siela, lyg gyvatė scenoje ritmingai besirangantis Danielis Agustas Haraldssonas surengė įspūdingą pasirodymą ir įsiaudrinusią publiką privertė gerokai patrypti pajūrio smėlį.
Neaišku, ar sąmoningai, ar dėl riboto koncerto laiko, muzikantai mieliau grojo dainas iš savo paskutinio albumo. Čia viena po kitos skambėjo „Within You“, „Selfoss“, „Over“, „Arabian Horse“, Magnified Love“, „Deep Inside“ – tai tik dalis dainų, kurias per maždaug valandą spėjo atlikti „GusGus“. Iš savo senųjų dainų repertuaro jie atliko tik daugeliui melomanų pažįstamą kūrinį „Add This Song“, o pasirodymą užbaigė daina „Moss“.
Dažnai originaliais kostiumais pasipuošiantys atlikėjai šįkart nesuko galvos, ką apsirengti. Kita vertus, nebuvo galima nepastebėti Tove Marikos Jansson pasakų herojaus Snusmumriko skrybėlę primenančio Hogni galvos apdangalo bei trumpų, žydrais ir baltais dryžiais margintų President Bongo šortų. Į akis krito ir nauja jo šukuosena. Daugelį metų ilgus plaukus nešiojęs Bongo scenoje pasirodė trumpai juos nusikirpęs.
Koncertą užbaigė britų romantikų duetas „Hurts“
Po įspūdingo „GusGus“ pasirodymo stojo tyla, vėliau į sceną buvo įvežtas stilizuotas fortepijonas, ant kurio gulėjo puokštė baltų rožių. Kostiumais pasipuošę romantikais vadinami „Hurts“, kaip ir praėjusių metų rudenį Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusio koncerto metu, savo gerbėjus kartkartėmis pradžiugindavo mesdami į minią po gėlę.
Suskambus pirmiesiems dainos „Silver Lining“ akordams publika tiesiog pašėlo. „Labas vakaras, Lietuva“, – lietuviškai su Palangos svečiais sveikinosi vokalistas Theo Hutchcraftas. Vėliau dvigubai garsiau nei bet kuri iki tol skambėjusi daina pasigirdo grupės kone vizitine kortele tapusi „Wonderful Life“, kurios žodžius kartu su atlikėjais kartodami bandė dainuoti net ir tie, kurie į festivalį atvyko ne dėl „Hurts“.
Drauge su muzikantais scenoje pasirodė ir būtent šios dainos vaizdo klipe išgarsėjusios profesionalios šokėjos. Viso pasirodymo metu jos kelis kartus keitė sceninius drabužius – nuo nėriniais margintų triko iki ilgų raudonų plazdančių suknelių ar it sniegas baltų balerinų sijonų.
Atlikėjams talkino ir smuikais bei arfa grojančios merginos.
Viena už kitą geresnės ir daug dėmesio sulaukusios dainos publiką šokių aikštelėje privertė atiduoti paskutines jėgas. Vakaro metu susirinkusieji drauge visu balsu plėšė populiariausius elektorininės britų popmuzikos kūrinius, tarp kurių skambėjo grupės gerbėjams puikiai pažįstami „Blood, Tears and Gold“, „Evelin“, „Sunday“, „Devotion“.
Vėliau atlikėjai mėgino pristatyti savo naują dainą, tačiau ji nesulaukė tokio didelio susidomėjimo, todėl, regis, ji net nebuvo iki galo atlikta ir staiga suskambo kaip paskutinė vakaro daina muzikantų pristatyta „Illuminated“.
Grupės gerbėjai įnirtingai prašė T. Hutchcrafto ir klavišininko Adamo Andersoo pagroti dar bent vieną kūrinį. Po nedidelės pertraukėlės į sceną grįžęs duetas visu garsu užtraukė „Better Than Love“. „Ačiū, ačiū, ačiū“, – kartojo „Hurts“ vokalistas. Atrodo, kad antrą kartą Lietuvoje viešėję britai liko išties sužavėti – gausus gerbėjų palaikymas, ovacijos ir paplūdimio sceną papuošę melomanų plakatai, nors ir kuklūs, kvietė juos grįžti dar kartą.
