Vadinamus „oficialius“ šūkius vėliau šmaikščiai papildė ir kiti, kurių bene populiariausiu tapo dalyvių sugalvotas „nevaryk, nes Naglis Šulija žada blogą orą“. Tačiau nepaisant lietingų ir vėsių sinoptikų žadamų orų prognozių – pajūryje netrūko ištikimų festivalio lankytojų – čia jau pirmąją renginio dieną prie šalia upės įsikūrusiame palapinių miestelyje viena po kitos rikiavosi spalvingos, tris dienas namus poilsiautojams atstosiančios, palapinės.
Šeštą kartą vykstanti „Satta“ šiemet pasidalino į penkias scenas: teritorijoje nuo vėlyvo vakaro iki ankstaus ryto veikiančias „Arenos“, „Palapinės“, „Upės“, „Baro“ scenas bei ant jūros kranto poilsiautojus linksminančią „Paplūdimio“ sceną, kurioje į festivalį atvykę melomanai savo mėgstamos muzikos galėjo klausytis ir besilepindami saulės voniomis.
Kiekvienoje jų vienas po kito į sceną žengė daugeliui gerai pažįstami arba pirmą kartą matomi atlikėjai tiek iš Lietuvos, tiek iš aplinkinių užsienio valstybių, tarp kurių - svečiai iš Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Vokietijos, Belgijos ir kitų šalių. Per visas tris dienas buvo pristatyta apie pusšimtis įdomiausių ir daugeliui aktualių elektroninės ir gyvos muzikos stilių atlikėjų ir didžėjų. Tarp jų – ne vienas specialiai festivaliui sukurtas projektas ar programų premjera.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį bene daugiausiai dėmesio sulaukė „Sattos“ veteranais kartais vadinami regio žonglierius Shidlas, Harvey Clef, „Repo seniai“, „Despotin Fam“, „Monday Jazz“ komanda ir kiti. Didžioje scenoje naujomis spalvomis sužibo kitais metais dvidešimtmetį švęsianti grupė „Empti“.
Dar pirmuosius kelerius metus vykdavęs Smiltynėje savo gerbėjams festivalis siūlydavo kiek specifiškenę ir labiau koncentruotą muziką, tačiau akivaizdu, kad bėgant metams organizatoriai stengiasi pritraukti kuo platesnę ir jaunesnę žmonių auditoriją. Muzikine prasme renginys, rodos, apėmė viską – vaikštant iš vienos scenos į kitą galėjai išgirsti ant rankų pirštų sunkiai suskaičiuojamą stilių galybę. Reivo festivaliu vadinamoje „Sattoje“ skambėjo ne tik elektroninė muzika, čia netrūko nei repo, nei progressive ritmų, o artėjant rytui buvo galima išgirsti net džiazo užuominų.
„Satta“ – tai ne tik alternatyvios muzikos, tačiau ir meno festivalis. Čia buvo galima paganyti akis stebint, kaip ant pagrindinės arenos sienos meistriškai atsiranda pasaulinio lygio grafičių dailininkų kurti darbai, kino mėgėjams buvo siūlomos filmų peržiūros.
Festivalio rėmėjai nepagailėjo pramogų ir mėgstantiems aštresnius pojūčius – adrenalino mėgėjai galėjo išbandyti šuolį ant pripučiamo čiužinio. Tuo tarpu norintys minutę atsipūsti galėjo prigulti specialioje zonoje įrengtuose kabančiuose gultuose.
Prie spalvingo festivalio prisidėjo ir oreivių klubas „Lituanica“ už simbolinį mokestį siūlęs dešimčiai minučių pakilti 40 metrų aukščiau žemės ir pasigrožėti „Sattos“ gyvenimu iš viršaus.
Lietingai prasidėjęs penktadienis po audringų pirmosios festivalio nakties šokių išsklaidė debesis ir šeštadienį jau nuo pietų keli tūkstančiai „Sattos“ dalyvių traukė paplūdimio link. Išsitiesę smėlyje jie ilsėjosi ir ruošėsi dar vienos nakties ūžesiui. Pliaže poilsiautojus linksmino prie didžėjaus pulto stoję Mamania, Vaiperis ir kiti. Linksma pramoga tapo netikėtai prasidėjęs dažų mūšis. Poilsiautojai čiupo į rankas ryškiaspalvius miltelių kamuoliukus ir pradėjo juos laidyti vieni į kitus. Maždaug pusvalandį trukusi „kova“ išmargino visus, kurie stovėjo netoliese, tame tarpe ir su poilsiautojais atvykusius keturkojus draugus.
Veiksmo netrūko ir palapinių miestelyje. Tačiau čia dūmai rūko ne tik iš kepsninių - „Sattoje“ daug kur jautėsi ore tvyrantis kanapių kvapas. Nors panašaus pobūdžio renginiuose narkotikų vartojimas yra vieša paslaptis, tačiau šiemet
Šventojoje dirbantys pareigūnai sulaikė kaip niekad daug nuo psichotropinių medžiagų apsvaigusių jaunuolių, kurių daugelis buvo apsirūkę vadinamosios „žolės“.
Dar nesulaukę vidurnakčio jaunieji festivalio dalyviai dėl neapskaičiuotų savo galimybių jau sunkiai pastovėjo ant kojų ir ramstė kampus, tačiau išsišiepusiais ir švytinčiais veidais šūkavo, kad „Satta“ – puikiausia vieta smagiai pašėlti. Tuo tarpu dalis žmonių tiesiog sėdėjo viduryje lauko ir, panašu, labiau mėgavosi drauge atvykusia kompanija, nei scenose koncertuojančiais atlikėjais.
„Alternatyvaus kurorto“ statusas labiau panašėjo į festivalį, skirtą masėms. Tiesa toms, kurios nori išsiskirti ir galbūt čia atvyksta labiau ne dėl muzikos, o dėl nuo palapinių miestelio ranka pasiekiamos jūros bei galimybės be jokių kompleksų apsivilkti drakono, banano ar meškino kostiumą, plaukus nusidažyti ryškiaspalviais dažais ar pasipuošti karnavalui skirtais aksesuarais.
